Kauno pasididžiavimas gali išnykti: sprendimas jau priimtas

Viena įspūdingiausių ir turistų pamėgtų Kauno vietų atsidūrė pavojuje. Miesto centre esanti unikali meno erdvė, kurią gyventojai ir svečiai lanko jau daugelį metų, gali prarasti dalį savo išskirtinumo. Sprendimas, dėl kurio kilo konfliktas, jau priimtas, o kūrinius sukūręs menininkas neslepia nusivylimo. Dar skaudžiau tai, kad ant sienų įamžinta ne tik meno istorija, bet ir tragiški Kauno praeities įvykiai.

Vieta, kurią atrado tūkstančiai žmonių

Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje, slepiasi neįprasta erdvė, gerokai besiskirianti nuo įprastų daugiabučių kiemų.

Čia namų sienos tapo meno kūriniais, o kasdienė gyvenamoji aplinka – savotiška galerija po atviru dangumi.

Šią vietą išgarsino menininkas Vytenis Jakas, daugelį metų savo kūryba siekęs atskleisti kiemo ir jame gyvenusių žmonių istorijas.

Spalvingi piešiniai, veidrodžiai, įvairios instaliacijos ir istoriniai pasakojimai pavertė kiemą vienu išskirtiniausių Kauno lankytinų objektų.

Čia užsuka ne tik vietiniai gyventojai, bet ir turistai iš užsienio.

Tačiau dabar daliai šios galerijos iškilo reali grėsmė.

Už spalvingų piešinių slypi skaudi istorija

Iš pirmo žvilgsnio kiemo galerija gali atrodyti tiesiog kaip originalus meninis projektas.

Tačiau jos reikšmė gerokai gilesnė.

Tarpukariu šiame kieme gyveno skirtingų tautybių žmonės – lietuviai, žydai ir lenkai.

Antrojo pasaulinio karo metais dalies gyventojų likimus pakeitė nacistinės Vokietijos okupacija ir Holokaustas.

Menininkas V. Jakas yra pasakojęs, kad vieną svarbiausių kūrinių įkvėpė buvusios kiemo gyventojos prisiminimai.

Moteris jam papasakojo, kaip karo metais į kiemą atėję ginkluoti vokiečių pareigūnai išvarė žydų gyventojus į getą.

Šis pasakojimas menininkui tapo paskata įamžinti čia gyvenusių žmonių atminimą.

Taip atsirado siena, skirta žydų bendruomenės istorijai.

Būtent šiam kūriniui dabar gresia išnykimas.

Viskas prasidėjo dar praėjusiais metais

Pasak V. Jako, problemos prasidėjo 2025 metais, kai buvo pranešta apie planuojamą vieno kiemo pastato atnaujinimą.

Menininkas sužinojo, kad renovuojant pastatą gali būti perdažyta siena, ant kurios yra jo kūriniai.

Numatyta atnaujinti pastato fasadą, kad jis atitiktų renovacijos sprendinius ir derėtų prie Kauno modernistinės architektūros aplinkos.

Tačiau toks sprendimas reikštų, kad esami piešiniai ant sienos nebūtų išsaugoti.

Menininkas tvirtina bandęs pasiūlyti kompromisą.

Jis teigė galintis savo lėšomis sutvarkyti apatinę sienos dalį, taip prisidėdamas prie pastato atnaujinimo ir išsaugodamas meno kūrinius.

Vis dėlto susitarimo pasiekti nepavyko.

Paaiškėjo, kas priėmė sprendimą

Vienas svarbiausių šios istorijos klausimų – kas iš tiesų nusprendė, kad piešiniai turi būti pašalinti?

Situaciją paaiškino pastatą administruojančios bendrovės „Kauno butų ūkis“ vadovas Marijus Zaborskas.

Jo teigimu, namo savininkai nusprendė atnaujinti pastatą, įskaitant sieną, ant kurios yra galerijos kūriniai.

Šiuo metu galioja sprendimas piešinių neišsaugoti.

Tačiau svarbi ir kita aplinkybė.

Šį sprendimą gali pakeisti patys butų savininkai.

Tai reiškia, kad kūrinių likimas dar nėra visiškai galutinai nulemtas.

Vis dėlto tam reikėtų gyventojų susitarimo.

Menininkas prabilo apie nesutarimus

V. Jakas neslepia, kad bandymai susitarti su kaimyninio namo gyventojais buvo sudėtingi.

Pasak jo, pastate yra 13 butų, tačiau menininkui nepavyko išsiaiškinti visų sprendimo priėmimo aplinkybių.

Jis teigia bandęs informuoti gyventojus apie galimybę išsaugoti piešinius ir pasiūlyti alternatyvų sienos tvarkymo būdą.

Tačiau, anot menininko, jo pastangos nebuvo sėkmingos.

V. Jakas taip pat išsakė įtarimų dėl vieno gyventojo vaidmens šiame konflikte.

Menininkas tvirtina, kad šis žmogus aktyviai pasisakė už sienos perdažymą ir esą prisidėjo prie kai kurių galerijos elementų pašalinimo.

Tai yra V. Jako pateikta įvykių versija. Nepriklausomai patvirtintų duomenų apie konkretaus gyventojo tyčinius veiksmus viešai nepateikta.

Todėl konfliktą svarbu vertinti atskiriant patvirtintus sprendimus nuo jame dalyvaujančių žmonių kaltinimų.

Žydų bendruomenė perspėja dėl galimos netekties

Dėl susiklosčiusios situacijos susirūpinimą išreiškė ir Kauno žydų bendruomenė.

Jos pirmininkas Žakas Gercas pabrėžė, kad ši galerija yra išskirtinė ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

Jo vertinimu, menininko darbai leidžia pažinti kiemo istoriją ir skirtingų tautybių žmonių gyvenimą.

Ypatingą reikšmę turi kūriniai, primenantys žydų bendruomenės praeitį.

Tai nėra vien dekoratyviniai piešiniai.

Jie padeda išsaugoti atmintį apie žmones ir įvykius, kurių pėdsakai miesto kasdienybėje ilgainiui gali išnykti.

Ž. Gercas taip pat atkreipė dėmesį, kad galeriją nuolat lanko turistų grupės.

Todėl jos praradimas būtų juntamas ne tik menininkui ar kiemo gyventojams.

Kodėl ši istorija svarbi visam Kaunui?

Kaunas pastaraisiais metais sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo modernistinės architektūros ir kultūrinio paveldo.

Tačiau miesto išskirtinumą kuria ne vien garsūs pastatai ar didieji muziejai.

Svarbios ir mažesnės, pačių gyventojų iniciatyva atsiradusios kultūrinės erdvės.

Kiemo galerija yra vienas tokių pavyzdžių.

Ji parodo, kaip paprasta gyvenamoji aplinka gali tapti vieta, kurioje susitinka menas, istorija ir bendruomenės gyvenimas.

Kita vertus, pastato savininkai turi teisėtų interesų prižiūrėti ir atnaujinti savo turtą.

Todėl šioje situacijoje susiduria du svarbūs tikslai – pastato renovacija ir kultūrinę reikšmę įgijusių kūrinių išsaugojimas.

Ar įmanoma juos suderinti, kol kas neaišku.

Ar garsioji galerija išliks?

Šiuo metu patvirtinta, kad namo savininkai yra nusprendę renovuojant pastatą neišsaugoti ant jo sienos esančių piešinių.

Tačiau tai nereiškia, kad visa Kiemo galerija jau uždaroma ar kad visi jos kūriniai bus sunaikinti.

Grėsmė pirmiausia susijusi su konkrečia renovuojamo pastato siena ir ant jos esančiais darbais.

Menininkas tikisi, kad sprendimą dar pavyks pakeisti.

Tam reikėtų pastato butų savininkų pritarimo.

Kol kas neaišku, ar šalims pavyks rasti kompromisą, kuris leistų ir atnaujinti namą, ir išsaugoti istorinę atmintį įamžinusius piešinius.

Kauno centre esanti galerija per daugelį metų tapo daugiau nei meno projektu. Dabar jos dalies ateitis priklauso nuo to, ar pavyks susitarti dėl sienos, ant kurios užrašyta dalis miesto istorijos.

Kaip manote, ar renovuojant pastatus turėtų būti išsaugomi ant jų esantys meno kūriniai, net jei tam nepritaria dalis savininkų?