Aidas Užkuraitis
Lietuvos švietimo bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Po sunkios ligos mirė ilgametė ugdymo įstaigos darbuotoja, kurios šilumą, rūpestį ir atsidavimą prisimena kolegos bei mokiniai. Atsisveikinimo žodžiuose – ne tik liūdesys, bet ir jautrus prisiminimas apie moterį, gebėjusią išklausyti, suprasti ir padrąsinti. Ypač skaudu, kad ji paliko vyrą ir du vaikus.
Netektis, kuria sunku patikėti
Gelgaudiškio bendruomenę sukrėtė žinia apie Ilonos Ignatavičienės mirtį.
Ji dirbo Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro ugdymo skyriaus vedėja.
Apie moters netektį pranešė ugdymo įstaigos bendruomenė, socialiniuose tinkluose pasidalijusi jautriais atsisveikinimo žodžiais.
Pranešta, kad I. Ignatavičienės gyvybė užgeso po sunkios ligos.
Konkreti diagnozė ar kitos ligos aplinkybės viešai neatskleistos.
Kolegų žodžiai liudija, kad ši netektis palietė daugybę žmonių, kuriems teko kartu su ja dirbti, mokytis ar bendrauti.
Kolegų žodžiai atskleidė, kokia ji buvo
Atsisveikindami su I. Ignatavičiene, kolegos pirmiausia prisiminė ne jos pareigas, o žmogiškąsias savybes.
Bendruomenė ją apibūdino kaip nuoširdžią, rūpestingą, savo šeimai ir darbui atsidavusią moterį.
Ypatingą vietą jos gyvenime užėmė mokiniai.
Pasak kolegų, Ilona gebėjo užmegzti ryšį su vaikais, išgirsti jų rūpesčius ir suteikti padrąsinimo tada, kai jo labiausiai reikėdavo.
Tokios savybės švietimo įstaigose itin svarbios.
Ugdymo procesas nėra vien pamokos, užduotys ar pažymiai. Ne mažiau reikšmingas yra pasitikėjimas, supratimas ir jausmas, kad šalia yra žmogus, pasirengęs padėti.
Būtent tokią I. Ignatavičienę prisimena jos kolegos.
Už pareigų slypėjo daug daugiau
Ugdymo skyriaus vedėjo darbas reikalauja ne tik organizacinių gebėjimų, bet ir nuolatinio bendravimo su mokiniais, pedagogais bei jų šeimomis.
Tai atsakingos pareigos, kuriose tenka spręsti kasdienius klausimus, ieškoti sprendimų ir padėti užtikrinti sklandų ugdymo procesą.
Tačiau kolegų atsisveikinimo žodžiuose labiausiai išryškėjo I. Ignatavičienės gebėjimas rūpintis kitais.
Bendruomenės prisiminimuose ji išliko žmogumi, kuris mokėjo dalytis savo laiku, dėmesiu ir šiluma.
Tokio žmogaus netektis palieka tuštumą ne tik darbovietėje.
Ji juntama ir kasdieniuose susitikimuose, pokalbiuose bei bendruose darbuose, kurie ilgainiui tampa neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalimi.
Skaudžiausi žodžiai – artimiesiems
Ypač jautri atsisveikinimo žinutės dalis buvo skirta pedagogės šeimai.
Kolegos pareiškė užuojautą jos vyrui, dukrai ir sūnui.
Taip pat buvo prisiminti visi artimieji, bičiuliai ir žmonės, kuriems Ilona buvo brangi.
Netektį išgyvenantiems šeimos nariams bendruomenė linkėjo stiprybės, ramybės ir paguodos.
Šie žodžiai primena, kad už viešai matomo profesinio gyvenimo visada yra asmeninis žmogaus pasaulis – šeima, artimieji ir bendri prisiminimai.
Paskelbta, kada vyks atsisveikinimas
Pranešta, kad su Ilona Ignatavičiene bus galima atsisveikinti spalio 27 dieną nuo 10 valandos.
Atsisveikinimas ir šv. Mišios numatyti spalio 28 dieną, 13 valandą, Gelgaudiškyje.
Tai bus galimybė artimiesiems, kolegoms, draugams ir bendruomenės nariams pagerbti jos atminimą.
Atmintyje liks jos gerumas
Žmogaus indėlį į švietimą ne visada galima išmatuoti pareigomis, darbo metais ar pasiekimų sąrašais.
Kartais svarbiausia yra tai, kaip jis elgėsi su kitais ir kokį pėdsaką paliko jų gyvenime.
I. Ignatavičienės kolegų prisiminimuose kartojasi tos pačios vertybės – nuoširdumas, rūpestis, atsidavimas ir gebėjimas suprasti.
Jos netektis skaudi šeimai ir visai Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro bendruomenei.
Ilonos Ignatavičienės nebėra, tačiau ją pažinojusių žmonių atmintyje išliks jos gerumas, šiluma ir rūpestis kitais.
Nuoširdi užuojauta šeimai, artimiesiems, kolegoms ir visiems, kuriems ji buvo brangi.
