Aidas Užkuraitis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis imasi sprendimo, kuris ateityje gali gerokai pakeisti šalies priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Po naujų nesutarimų su Donaldu Trumpu ir kilus klausimų dėl amerikietiškų palydovinio ryšio sistemų patikimumo, Kyjivas atsigręžė į Europą. Spalio 22-ąją pasirašytas susitarimas su dviem Suomijos technologijų bendrovėmis atskleidžia ambicingą Ukrainos tikslą – sukurti ryšio infrastruktūrą, kurios veikimas mažiau priklausytų nuo sprendimų Vašingtone.
Sprendimas, kuris gali pakeisti Ukrainos ateitį
Ukraina jau ne vienus metus naudojasi Vakarų technologijomis, kurios yra svarbios šalies gynybai, ryšiams ir informacijos perdavimui.
Tačiau pastaruoju metu Kyjive vis garsiau keliamas klausimas: kas nutiktų, jeigu prieiga prie kai kurių amerikietiškų sistemų būtų apribota?
Šis klausimas tapo ypač aktualus padidėjus politinei įtampai tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo.
Nesutarimai dėl karo užbaigimo, Ukrainos veiksmų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir amerikietiškos paramos paskatino Kyjivą ieškoti papildomų technologinių partnerių.
Dabar paaiškėjo, kad Ukraina žengė konkretų žingsnį šia kryptimi.
Spalio 22-ąją pasirašytas svarbus dokumentas
Ukrainos gynybos ministerija pasirašė ketinimų protokolą su Suomijos bendrovėmis „Nokia“ ir „ICEYE“.
Susitarimo tikslas – bendradarbiauti kuriant Ukrainos poreikiams pritaikytą, labiau nepriklausomą palydovinių technologijų ir ryšio infrastruktūrą.
Tai reikšminga, nes abi bendrovės turi skirtingų, viena kitą papildančių kompetencijų.
„Nokia“ yra viena žinomiausių Europos telekomunikacijų technologijų bendrovių. Ji kuria ryšių tinklų įrangą ir sprendimus, naudojamus įvairiose pasaulio valstybėse.
Tuo metu „ICEYE“ specializuojasi palydovinėse stebėjimo technologijose.
Bendrovės kuriami radarų palydovai gali rinkti informaciją apie Žemės paviršių tiek dieną, tiek naktį, taip pat esant debesuotam orui.
Tokios galimybės ypač svarbios valstybėms, kurioms būtina turėti patikimą informaciją nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Vis dėlto ketinimų protokolas dar nereiškia, kad nauja sistema jau sukurta ar pradėjo veikti.
Kodėl Kyjivas nebenori pasikliauti vien JAV?
Svarbiausia šio sprendimo priežastis – siekis sumažinti priklausomybę nuo vieno technologijų tiekėjo ar vienos valstybės politinių sprendimų.
Ukrainos gynybos ir ryšių sistemoms svarbios amerikietiškos palydovinės paslaugos.
Tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimus jų veikimo apribojimus ir sutrikimus.
Ypač daug dėmesio sulaukė su Elonu Musku siejamų technologijų vaidmuo.
Žiniasklaidoje taip pat buvo keliami klausimai, ar kai kurie palydovinių paslaugų apribojimai galėjo būti susiję su politiniu spaudimu Ukrainos vadovybei.
Tačiau tokius teiginius būtina vertinti atsargiai.
Viešai paskelbti įtarimai savaime neįrodo, kad Elonas Muskas asmeniškai nurodė riboti Ukrainai teikiamas paslaugas dėl nesutarimų su V. Zelenskiu.
Be to, skirtingos palydovinės sistemos atlieka nevienodas funkcijas, todėl jų negalima laikyti visiškai pakeičiamomis.
Nepaisant to, Ukrainos siekis turėti daugiau savarankiškumo technologijų srityje yra aiškus.
Kuo ypatinga Suomijos bendrovė „ICEYE“?
Vienas įdomiausių naujojo susitarimo dalyvių – Suomijoje įkurta bendrovė „ICEYE“.
Ji kuria palydovus, kuriuose naudojama sintetinės apertūros radaro technologija.
Paprastai tariant, tokie palydovai gali stebėti Žemės paviršių net tada, kai įprastoms optinėms kameroms trukdytų debesys ar tamsa.
Tai suteikia galimybę gauti svarbius duomenis įvairiomis sąlygomis.
Šios technologijos gali būti naudojamos ne tik saugumo srityje.
Jos taip pat praverčia stebint potvynius, kitus stichinius reiškinius ir infrastruktūros pokyčius.
Ukrainai bendradarbiavimas su tokią patirtį turinčia įmone suteiktų papildomų galimybių plėtoti savo technologinį savarankiškumą.
Tačiau svarbu suprasti, kad radarinių palydovų stebėjimo galimybės nėra tas pats, kas nuolatinio interneto ar ryšio paslaugos.
Todėl naujajai infrastruktūrai sukurti reikėtų kelių skirtingų technologinių sprendimų.
„Nokia“ vaidmuo gali būti ne mažiau svarbus
Antroji susitarimo partnerė – Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“.
Nors daugeliui žmonių šis pavadinimas vis dar primena mobiliuosius telefonus, šiandien bendrovė daugiausia dėmesio skiria ryšių tinklams ir telekomunikacijų infrastruktūrai.
Jos technologijos naudojamos kuriant ir modernizuojant įvairius duomenų perdavimo tinklus.
Ukrainos atveju tokia patirtis gali būti svarbi siekiant užtikrinti patikimą ir saugų informacijos perdavimą.
Karo sąlygomis ryšio infrastruktūros atsparumas yra ypač reikšmingas.
Tačiau ir čia lieka nemažai neatsakytų klausimų.
Kol kas viešai nepaskelbta, kiek kainuotų visa numatoma sistema, kada ji galėtų pradėti veikti ir kokiu mastu pakeistų dabar naudojamas paslaugas.
Ar tai reiškia konfliktą su Trumpu?
Naująjį Ukrainos susitarimą lengva vertinti kaip tiesioginį atsaką į D. Trumpo politiką.
Pastarosiomis savaitėmis JAV ir Ukrainos vadovų pozicijos išsiskyrė keliais svarbiais klausimais.
D. Trumpas kritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, o V. Zelenskis atmetė kaltinimus, kad būtent Ukrainos veiksmai yra pagrindinė pasaulinių degalų kainų augimo priežastis.
Taip pat nesutariama dėl kai kurių galimo taikos susitarimo sąlygų.
Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad spalio 22-osios susitarimas su Suomijos bendrovėmis reiškia Ukrainos sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su JAV.
Veikiau tai rodo siekį turėti daugiau alternatyvų.
Kuo daugiau patikimų technologinių partnerių turės Ukraina, tuo mažesnė tikimybė, kad vienos sistemos sutrikimas paveiks visą šalies veiklą.
Europa Ukrainai tampa vis svarbesnė
Ukrainos sprendimas bendradarbiauti su Suomijos bendrovėmis atspindi platesnę Europos saugumo tendenciją.
Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria savarankiškiems gynybos, ryšių ir kosmoso technologijų pajėgumams.
Priklausomybė nuo užsienio technologijų gali tapti problema, jeigu pasikeičia politinės aplinkybės, tiekimo sąlygos ar paslaugų prieinamumas.
Todėl vis dažniau siekiama kurti sistemas, kurių veikimą būtų galima kontroliuoti Europoje.
Ukrainai toks bendradarbiavimas turi ir praktinę, ir strateginę reikšmę.
Jis galėtų padėti sustiprinti ryšių patikimumą ir kartu plėsti bendradarbiavimą su Europos technologijų sektoriumi.
Svarbiausias klausimas – kada sistema pradės veikti?
Nors spalio 22 dienos susitarimas yra reikšmingas, iki realių rezultatų dar gali praeiti nemažai laiko.
Ketinimų protokolas pirmiausia nustato bendradarbiavimo kryptį.
Toliau partneriai turės spręsti techninius, finansinius ir organizacinius klausimus.
Tik tuomet paaiškės, kokios konkrečios technologijos bus diegiamos ir kiek jos prisidės prie Ukrainos savarankiškumo.
Tačiau politinė šio sprendimo reikšmė matoma jau dabar.
Ukraina siunčia signalą, kad nenori savo saugumo ir svarbiausių ryšių ateities sieti vien su Jungtinių Valstijų sprendimais.
Tai nereiškia, kad Kyjivas atsisako amerikietiškos pagalbos. Tačiau jis siekia turėti daugiau galimybių veikti savarankiškai, net jei tarptautinių partnerių pozicijos ateityje pasikeistų.
Ar, jūsų nuomone, Ukraina turėtų kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų ir daugiau bendradarbiauti su Europos bendrovėmis?
