Aidas Užkuraitis
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Wesas Streetingas paskelbė perspėjimą, kuris sulaukė dėmesio visoje Europoje. Pasak jo, Rusijos karinės galimybės gali taip sustiprėti, kad iki 2030 metų ji būtų pajėgi surengti puolimą. Londonas skaičiuoja, jog pasirengimui galimam kariniam konfliktui kartu su NATO sąjungininkais liko vos kiek daugiau nei 1 000 dienų. Tačiau ministro žinutė skirta ne tik kariuomenei – naujų nurodymų sulaukė ir paprasti gyventojai.
Perspėjimas, privertęs suklusti Europą
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Wesas Streetingas viešai pareiškė, kad šalies saugumo aplinka keičiasi, o galimoms grėsmėms būtina ruoštis jau dabar.
Savaitgalį paskelbtame straipsnyje jis pabrėžė, kad potencialių priešininkų ketinimai kelti grėsmę Jungtinei Karalystei nėra naujas reiškinys. Tačiau keičiasi jų karinės ir pramoninės galimybės.
Pasak ministro, iki 2030 metų Rusijos karinis pajėgumas ir karo ekonomika gali pasiekti tokį lygį, kuris leistų svarstyti puolimo galimybę.
Būtent todėl Londonas kalba apie ribotą laiką pasirengti.
W. Streetingas pabrėžė, kad jo svarbiausias tikslas – užtikrinti, jog Didžioji Britanija kartu su sąjungininkais būtų pajėgi apsiginti ir prireikus dalyvauti kariniame konflikte.
Ministro teigimu, pasirengimas yra viena svarbiausių priemonių siekiant atgrasyti potencialų agresorių.
Kodėl minimos būtent 1 000 dienų?
Iš pirmo žvilgsnio toks konkretus terminas gali skambėti kaip artėjančio karo pradžios data.
Tačiau ministro perspėjimas nereiškia, kad karas neišvengiamai prasidės po 1 000 dienų.
Tai strateginio pasirengimo laikotarpis, susijęs su vertinimu, kaip iki 2030 metų gali keistis Rusijos karinis pajėgumas.
Britų gynybos vadovybės nuomone, būtent per šį laiką būtina sustiprinti kariuomenę, gynybos pramonę ir valstybės atsparumą įvairiems sutrikimams.
Tokiam pasirengimui reikia ne tik papildomo finansavimo, bet ir laiko.
Karinės technikos gamyba, naujų sistemų diegimas, personalo rengimas ir infrastruktūros stiprinimas negali būti įgyvendinti per kelias savaites.
Todėl ministro žinia pirmiausia yra raginimas nedelsti.
Didžiausią nerimą kelia ne vien tankai ir raketos
Kalbėdamas apie galimas grėsmes, W. Streetingas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai konfliktai gali prasidėti gerokai anksčiau nei atviras karinis puolimas.
Jo teigimu, valstybės susiduria su vis didesniu kibernetinių atakų, sabotažo ir priešiškų veiksmų pavojumi.
Tokios atakos gali būti nukreiptos į elektros tiekimą, ryšių sistemas, transportą, bankus ar sveikatos priežiūros įstaigas.
Pavyzdžiui, didelio masto kibernetinis incidentas galėtų laikinai sutrikdyti elektroninius atsiskaitymus arba gyventojų galimybes naudotis svarbiomis paslaugomis.
Ministras pabrėžė, kad šios grėsmės nėra vien teorinės.
Todėl, jo vertinimu, valstybės saugumas nebegali būti suprantamas tik kaip kariuomenės užduotis.
Svarbus tampa ir visuomenės pasirengimas netikėtiems įvykiams.
Gyventojams paskelbė neįprastą raginimą
Beveik tuo pat metu, kai pasirodė gynybos ministro perspėjimas, Didžiosios Britanijos vyriausybė pradėjo naują visuomenės pasirengimo kampaniją „Be Ready“.
Jos tikslas – paskatinti gyventojus pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis, kurios praverstų nutrūkus įprastų paslaugų teikimui.
Britams rekomenduojama namuose turėti maisto, geriamojo vandens ir kitų būtinų priemonių bent trims paroms.
Tarp rekomenduojamų daiktų minimi ilgai negendantys maisto produktai, vanduo, žibintuvėlis, baterijos, radijo imtuvas ir nedidelė grynųjų pinigų suma.
Tokios atsargos galėtų praversti ne tik karinio konflikto atveju.
Jos naudingos ir per dideles audras, potvynius, elektros tiekimo sutrikimus ar kibernetines atakas.
Britų valdžia pabrėžia, kad kampanija nėra raginimas panikuoti.
Tai prevencinė priemonė, skirta padėti gyventojams savarankiškai išsiversti pirmosiomis krizės dienomis.
Ką visa tai reiškia Lietuvai?
Didžiosios Britanijos ministro perspėjimas svarbus ir Lietuvai, nes abi valstybės priklauso NATO.
Aljanso saugumo principas grindžiamas kolektyvine gynyba – ginkluotas vienos narės užpuolimas vertinamas kaip išpuolis prieš visas nares.
Todėl Jungtinės Karalystės pasirengimas galimoms grėsmėms yra platesnės Europos saugumo sistemos dalis.
Lietuvai ypač aktualūs NATO gynybos planai, sąjungininkų pajėgų pasirengimas ir karinio bendradarbiavimo stiprinimas.
Tačiau svarbu atskirti du dalykus.
Britų ministro nurodytas 1 000 dienų terminas nėra oficiali prognozė, kad Rusija būtent tada užpuls Lietuvą ar kitą NATO valstybę.
Tai perspėjimas apie galimą grėsmės augimą ir būtinybę laiku pasirengti.
Europa keičia požiūrį į pasirengimą krizėms
Pastaraisiais metais pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms vis dažniau tampa ne tik civilinės saugos specialistų, bet ir visos visuomenės klausimu.
Dar 2025 metų kovą Europos Komisija pristatė pasirengimo strategiją, kurioje numatytas tikslas skatinti gyventojus turėti būtiniausių atsargų bent 72 valandoms.
Tokios rekomendacijos atspindi platesnį požiūrį į saugumą.
Šiuolaikinėje valstybėje svarbių paslaugų veikimas priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių sistemų.
Sutrikus elektros tiekimui, gali kilti problemų su ryšiais, atsiskaitymais ir kitomis kasdienėmis paslaugomis.
Todėl pasirengimas kelioms dienoms be įprastos infrastruktūros laikomas viena iš praktinių atsparumo priemonių.
Ar Europai iš tiesų gresia karas?
W. Streetingo pareiškimas yra rimtas politinis ir saugumo perspėjimas, tačiau jo nereikėtų laikyti patvirtinimu, kad karas neišvengiamas.
Ministro argumentas grindžiamas tuo, kad stipresnė gynyba gali sumažinti priešininko norą pulti.
Kitaip tariant, pasirengimo tikslas yra ne priartinti konfliktą, o padaryti jį mažiau tikėtiną.
Vis dėlto pareiškimas rodo, kad Didžiosios Britanijos valdžia galimų grėsmių iki 2030 metų nelaiko tolima teorine problema.
Londonas siekia, kad tiek kariuomenė, tiek civilinės institucijos būtų pasirengusios veikti sudėtingomis sąlygomis.
Svarbiausia britų ministro žinia – laiko pasirengti dar yra, tačiau, jo vertinimu, jo negalima švaistyti.
Ar, jūsų nuomone, Europos valstybės pakankamai rimtai ruošiasi galimoms saugumo grėsmėms?
