Aidas Užkuraitis
Dirbtinis intelektas jau geba rašyti tekstus, analizuoti informaciją, padėti mokytis ir net kalbėtis apie asmeninius išgyvenimus. Tačiau ar technologija, kuri per kelias sekundes pateikia atsakymą į sudėtingiausią klausimą, iš tiesų gali padėti žmogui jaustis laimingesniam? Vilniuje susirinkę psichologijos, psichiatrijos, neuroedukacijos ir kitų sričių specialistai atkreipė dėmesį į paradoksą: kuo lengviau susisiekiame su visu pasauliu, tuo svarbiau nepamiršti tikro žmogiškojo ryšio.
Daugiau nei 500 žmonių susirinko ieškoti atsakymo į neįprastą klausimą
Spalio 10 dieną Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „NeuroRestartas“ buvo nagrinėjama tema, kuri tampa vis aktualesnė milijonams žmonių.
Kaip išsaugoti sveikatą, emocinę gerovę ir savarankišką mąstymą pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu pagalbininku?
Renginyje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių.
Konferencijos tema – „Sveikata ir gerovė dirbtinio intelekto amžiuje“.
Diskusijose dalyvavo psichiatras ir psichoterapeutas Olegas Lapinas, kunigas Ričardas Doveika, aktorė Beata Tiškevič ir kiti specialistai.
Tačiau svarbiausia renginio mintis buvo susijusi ne vien su technologijų pažanga.
Kalbėta apie tai, kas nutinka žmogui, kai vis daugiau sprendimų jis pradeda patikėti algoritmams.
Viena kunigo mintis privertė susimąstyti apie šiuolaikinę vienatvę
Kunigas Ričardas Doveika konferencijoje atkreipė dėmesį į šiuolaikinės visuomenės paradoksą.
Šiandien žmonės gali bet kurią akimirką parašyti žinutę, paskambinti ar pamatyti, ką veikia jų artimieji.
Socialiniai tinklai leidžia stebėti kitų gyvenimus beveik realiuoju laiku.
Tačiau ar tai reiškia, kad žmonės iš tiesų tapo artimesni?
Pasak R. Doveikos, nuolatinis bendravimas skaitmeninėje erdvėje dar negarantuoja, kad suprantame vienas kito jausmus.
Galime kasdien matyti pažįstamo žmogaus nuotraukas, žinoti jo planus ir pomėgius, tačiau nepastebėti, kad jam sunku.
Ši mintis atskleidžia vieną svarbiausių technologijų amžiaus iššūkių.
Ryšio priemonių daugėja, tačiau tikram artumui vis dar reikia dėmesio, laiko ir gebėjimo išklausyti.
Dirbtinis intelektas gali padėti parašyti gražią žinutę ar pasiūlyti, kaip pradėti sudėtingą pokalbį.
Tačiau nuoširdus rūpestis kitu žmogumi priklauso nuo mūsų pačių.
Psichiatras atskleidė, ką dirbtinis intelektas jau sugeba geriau, nei daugelis tikėjosi
Vieną įdomiausių konferencijos temų nagrinėjo psichiatras ir psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Jo pranešimas buvo skirtas dirbtinio intelekto galimybėms ir riboms psichologinės pagalbos srityje.
Šiandien DI gali padėti žmogui susisteminti mintis, pasiruošti nemaloniam pokalbiui ar aiškiau suprasti sudėtingą informaciją.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris nerimauja dėl būsimo darbo pokalbio, gali paprašyti dirbtinio intelekto padėti pasirengti klausimams.
Kitas gali pasinaudoti technologija norėdamas geriau suprasti savo emocijas arba suformuluoti klausimus specialistui.
Tačiau čia slypi svarbi problema.
Dirbtinio intelekto atsakymai dažnai skamba įtikinamai, mandagiai ir supratingai.
Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad technologija žmogų puikiai supranta.
Vis dėlto malonus atsakymas nebūtinai yra teisingas ar naudingiausias.
DI gali suklysti, nepastebėti svarbių aplinkybių arba pernelyg lengvai pritarti vartotojo nuomonei.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti jo atsakymus apie sveikatą, diagnozes ir gydymą.
Tokiose situacijose technologija gali padėti pasiruošti pokalbiui su specialistu, tačiau negali pakeisti profesionalaus medicininio vertinimo.
Ar nepastebimai pradedame mąstyti kaip kompiuteriai?
Aktorė Beata Tiškevič konferencijoje iškėlė dar vieną klausimą.
Kas nutiks, jeigu žmogus ne tik naudosis technologijomis, bet ir pats pradės prisitaikyti prie jų veikimo principų?
Šiai minčiai atskleisti ji pasitelkė amerikiečių žurnalisto Sydney J. Harriso pastebėjimą apie pavojų, kad žmonės ims mąstyti kaip kompiuteriai.
Ši idėja tampa vis aktualesnė.
Anksčiau, norėdamas rasti atsakymą, žmogus turėdavo skaityti, lyginti skirtingus šaltinius, abejoti ir savarankiškai daryti išvadas.
Dabar daugeliu atvejų pakanka vieno klausimo.
Dirbtinis intelektas pateikia tvarkingą atsakymą, dažnai net su argumentais ir pavyzdžiais.
Tai neabejotinai patogu.
Tačiau jei žmogus nuolat priima pirmą pateiktą atsakymą jo nepatikrinęs, gali sumažėti poreikis savarankiškai analizuoti informaciją.
Problema nėra pati technologija.
Svarbiausia – kaip ja naudojamės.
Dirbtinis intelektas gali būti puiki priemonė mokytis, tačiau naudingiausias jis tada, kai padeda žmogui mąstyti, o ne mąsto vietoj jo.
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną pavojų
Viena sparčiausiai besikeičiančių dirbtinio intelekto naudojimo sričių – kasdienis bendravimas.
Žmonės vis dažniau kreipiasi į pokalbių sistemas ne tik dėl darbo ar mokslų, bet ir norėdami pasitarti asmeniniais klausimais.
Technologija prieinama bet kuriuo paros metu.
Ji gali padėti apgalvoti situaciją, pasiūlyti skirtingus požiūrius ir suformuluoti mintis.
Tačiau tai nereiškia, kad dirbtinis intelektas gali visiškai atstoti draugus, šeimą ar specialistus.
Žmonių santykiuose svarbu ne vien teisingai parinkti žodžiai.
Artumą kuria bendros patirtys, pasitikėjimas, atsakomybė ir abipusis rūpestis.
Dirbtinis intelektas gali imituoti supratingą pokalbį, tačiau jis neturi žmogaus gyvenimo patirties ir neprisiima tokios atsakomybės, kokią prisiima realus žmogus.
Todėl specialistų išsakytos mintys primena, kad technologinis patogumas ir emocinė gerovė nėra tas pats.
Kodėl greiti atsakymai ne visada padeda priimti gerus sprendimus?
Šiuolaikinis žmogus kasdien susiduria su milžinišku informacijos kiekiu.
Dirbtinis intelektas leidžia šią informaciją apdoroti greičiau nei bet kada anksčiau.
Tačiau greitis turi ir kitą pusę.
Kai atsakymas pateikiamas akimirksniu, gali atsirasti pagunda nebesigilinti į klausimą.
Pavyzdžiui, planuojant asmeninius finansus DI gali padėti sudaryti biudžeto pavyzdį.
Tačiau jis nežino visų žmogaus gyvenimo aplinkybių ir negali garantuoti, kad pasiūlytas sprendimas bus tinkamiausias.
Panašiai yra ir su santykiais.
Technologija gali pasiūlyti, kaip išspręsti nesutarimą, tačiau ji negali užtikrinti, kad abu žmonės vienas kitą supras.
Būtent todėl svarbu išsaugoti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.
Geras sprendimas priklauso ne vien nuo turimų duomenų, bet ir nuo vertybių, aplinkybių bei asmeninės atsakomybės.
Konferencijoje kalbėta ne tik apie protą, bet ir apie kūną
Renginio dalyviai taip pat diskutavo apie sąmoningumą, fizinę savijautą ir gebėjimą pastebėti savo kūno siunčiamus signalus.
Praktiniuose užsiėmimuose buvo nagrinėjami būdai geriau pažinti savo emocines būsenas ir kasdienius įpročius.
Tai svarbu todėl, kad skaitmeninės technologijos vis dažniau užima didelę žmogaus dienos dalį.
Dirbame prie kompiuterių, mokomės naudodamiesi ekranais, o laisvalaikiu naršome socialiniuose tinkluose.
Todėl sąmoningas poilsis, fizinis aktyvumas ir gyvas bendravimas išlieka svarbiomis kasdienės gerovės dalimis.
Technologijos gali padėti stebėti įpročius ar planuoti dieną.
Tačiau už žmogų jos negali pailsėti, pasivaikščioti ar užmegzti tikro tarpusavio ryšio.
„NeuroRestartas“ – naujas pavadinimas, tačiau dar svarbesnė kryptis
Konferencija šiemet pirmą kartą surengta nauju pavadinimu – „NeuroRestartas“.
Anksčiau septynerius metus ji buvo žinoma kaip „Neurostartas“.
Renginio idėją 2018 metais inicijavo neuroedukacijos pradininkė Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė.
Nuo 2025 metų konferenciją organizuoja neuroedukatorė ir geštalto psichoterapeutė Rasa Kašėtė.
Renginį tradiciškai moderuoja Jurgita Jurkutė-Širvaitė.
Naujas pavadinimas atspindi siekį daugiau dėmesio skirti žmogaus vidinei pusiausvyrai ir savijautai nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Ką kiekvienam verta prisiminti naudojantis dirbtiniu intelektu?
Konferencijoje išsakytos mintys leidžia išskirti keletą paprastų, tačiau svarbių principų.
Dirbtinį intelektą verta naudoti kaip pagalbininką, o ne neklystantį autoritetą.
Jis gali pagreitinti darbą, padėti mokytis ir pasiūlyti naujų idėjų, tačiau svarbią informaciją būtina tikrinti.
Taip pat naudinga nepamiršti savarankiško mąstymo.
Kartais geriau ne iš karto paprašyti paruošto atsakymo, o pirmiausia pačiam pamėginti išspręsti problemą.
Ir galiausiai – nepakeisti tikrų santykių vien bendravimu su technologijomis.
Net pažangiausia sistema negali visiškai atstoti žmogaus, kuris pažįsta mūsų gyvenimą, dalijasi patirtimis ir nuoširdžiai rūpinasi.
Didžiausias klausimas – ne ką sugebės technologijos, o ką pasirinks žmogus
Dirbtinis intelektas jau dabar keičia darbo rinką, mokymąsi, mediciną ir kasdienį bendravimą.
Ateityje jo galimybės gali dar labiau išaugti.
Tačiau kartu didėja poreikis suprasti technologijų ribas.
Vilniuje vykusios konferencijos dalyvių mintys primena, kad žmogaus gyvenimo kokybės neįmanoma įvertinti vien pagal informacijos kiekį ar atliktų užduočių greitį.
Svarbūs išlieka santykiai, sveikata, gebėjimas savarankiškai spręsti ir prasmingai leisti laiką.
Dirbtinis intelektas gali padėti surasti atsakymus į daugybę klausimų. Tačiau kaip tuos atsakymus panaudoti, kokius santykius kurti ir kokį gyvenimą pasirinkti – tai vis dar žmogaus sprendimas.
