Aidas Užkuraitis
Pasaulio mokslininkai skelbia rimtą perspėjimą: galimybė išvengti pavojingos klimato atšilimo ribos peržengimo sparčiai nyksta. Naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodoma, kad, neįgyvendinus papildomų priemonių, iki šio amžiaus pabaigos Žemės vidutinė temperatūra gali pakilti net 2,6–2,8 laipsnio. Tačiau ekspertai pabrėžia ir kitą svarbią žinią – galimybė sumažinti būsimą atšilimą dar nėra prarasta.
Spalio 21 dieną Jungtinių Tautų aplinkos programa paskelbė naują 2026 metų ataskaitą, pavadintą „Grįžimo taškas“.
Joje nagrinėjama, kiek pasaulio valstybės yra pažengusios mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kokios temperatūros prognozės laukia žmonijos.
Išvados kelia nerimą.
Mokslininkų vertinimu, pasaulis jau nebespės išvengti laikino 1,5 laipsnio atšilimo ribos peržengimo, vertinant ilgalaikę pasaulinę temperatūrą.
Tačiau tai dar nereiškia, kad tolesnis klimato šiltėjimas yra neišvengiamas.
Nuo sprendimų, kurie bus priimti per artimiausius metus, priklausys, kiek aukštai pakils temperatūra ir kokio masto pokyčius patirs ateities kartos.
Prognozė, kuri privertė sunerimti mokslininkus
Naujausioje ataskaitoje pateikiami keli galimi ateities scenarijai.
Jeigu pasaulio valstybės tęstų dabartinę klimato politiką ir nesiimtų papildomų veiksmų, iki 2100 metų pasaulinė temperatūra galėtų pakilti maždaug 2,6–2,8 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius gali atrodyti nedidelis.
Tačiau kalbama ne apie vienos dienos orą, o apie visos planetos vidutinės temperatūros pokytį.
Net vieno laipsnio pasaulinės temperatūros padidėjimas gali reikšmingai paveikti kritulių pasiskirstymą, karščio bangų dažnumą, ledynus ir jūrų lygį.
Kuo didesnis atšilimas, tuo didesnė rizika, kad kai kurie klimato pokyčiai taps sunkiai grįžtami.
Ką iš tikrųjų reiškia 1,5 laipsnio riba?
Pasaulio valstybės dar 2015 metais Paryžiaus klimato susitarime įsipareigojo siekti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, o temperatūros kilimas būtų išlaikytas gerokai žemiau 2 laipsnių.
Ši riba pasirinkta neatsitiktinai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net palyginti nedidelis papildomas temperatūros kilimas gali padidinti ekstremalių karščio bangų, sausrų, potvynių ir kitų klimato reiškinių riziką.
Svarbu suprasti, kad 1,5 laipsnio nėra staigi katastrofos riba, kurią peržengus viskas pasikeistų per vieną dieną.
Klimato kaitos padariniai didėja palaipsniui, o kiekviena papildoma dešimtoji laipsnio dalis turi reikšmės.
Taip pat vieni metai, kai pasaulinė temperatūra viršija 1,5 laipsnio, dar nereiškia, kad ilgalaikis Paryžiaus susitarimo tikslas jau galutinai peržengtas.
Tačiau naujoji ataskaita rodo, kad išvengti tokio ilgalaikio viršijimo tampa nebeįmanoma pagal nagrinėjamus scenarijus.
Paskelbti konkretūs skaičiai: laiko lieka vis mažiau
Norint po laikino temperatūros padidėjimo iki šimtmečio pabaigos sugrąžinti atšilimą prie 1,5 laipsnio ribos, pasauliui reikėtų labai sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Ataskaitoje nurodyta, kad, palyginti su 2025 metų lygiu, pasaulinės emisijos turėtų sumažėti:
- Iki 2030 metų – 18 procentų.
- Iki 2035 metų – 45 procentais.
- Iki 2040 metų – 69 procentais.
Tai reikštų vidutiniškai apie 5,7 procento mažėjimą kasmet nuo 2025 iki 2035 metų.
Toks tempas reikalautų didelių pokyčių energetikoje, pramonėje, transporte ir kitose srityse.
Tuo metu pagal dabartinius valstybių įsipareigojimus prognozuojamas gerokai mažesnis išmetamų dujų kiekio sumažėjimas.
Būtent šis skirtumas tarp numatytų tikslų ir realiai reikalingų veiksmų yra vienas svarbiausių naujosios ataskaitos perspėjimų.
Ar Žemės temperatūra dar galėtų sumažėti?
Mokslininkai pateikia ir scenarijų, pagal kurį temperatūros kilimą vis dar būtų galima apriboti.
Pagal jį pasaulinis atšilimas maždaug šio amžiaus viduryje pasiektų 1,7–1,8 laipsnio.
Vėliau, nuosekliai mažinant emisijas ir šalinant dalį anglies dioksido iš atmosferos, iki 2100 metų temperatūra galėtų grįžti prie 1,5 laipsnio ribos arba žemiau jos.
Tačiau toks scenarijus reikalautų didelių ir ilgalaikių pastangų.
Be to, laikinas temperatūros ribos peržengimas nėra visiškai nepavojingas.
Net jeigu ateityje pasaulinė temperatūra sumažėtų, dalis jau įvykusių pokyčių, pavyzdžiui, ledynų nykimas ar ekosistemų praradimas, galėtų išlikti ilgą laiką.
Todėl mokslininkai ragina ne tik siekti galimo temperatūros mažėjimo ateityje, bet ir kiek įmanoma riboti didžiausią atšilimą.
Ką šie pokyčiai reikštų Lietuvai?
Nors Lietuva yra palyginti nedidelė valstybė, pasauliniai klimato pokyčiai veikia ir mūsų regioną.
Šylant klimatui gali keistis metų laikų pobūdis, kritulių pasiskirstymas ir ekstremalių orų dažnumas.
Vienas pastebimiausių pokyčių – švelnesnės žiemos.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje nebeliks šalčių ar gausaus sniego. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šaltų dienų gali mažėti, o sniego danga tapti mažiau pastovi.
Vasaromis didėja intensyvių karščio bangų tikimybė.
Dėl aukštesnės temperatūros gali dažniau susidaryti sąlygos sausroms, tačiau kartu šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų, todėl stiprių liūčių rizika taip pat gali augti.
Tokie pokyčiai svarbūs žemės ūkiui, miestų infrastruktūrai, gyventojų sveikatai ir vandens išteklių valdymui.
Vis dėlto konkrečių metų orų vien pagal pasaulinio atšilimo prognozę numatyti negalima.
Lietuvos prognozės: pažanga yra, tačiau sunkumų netrūksta
Naujausi Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo vertinimai rodo, kad šalyje jau pasiekta pažanga.
Pagal numatytas nacionalines klimato valdymo priemones, iki 2030 metų Lietuvos emisijos galėtų sumažėti apie 23–25 procentus, palyginti su 2025 metų lygiu.
Prie šių pokyčių prisideda atsinaujinančios energetikos plėtra ir mažesnės kai kurių pramonės sektorių emisijos.
Tačiau sudėtingesnė padėtis išlieka transporte ir žemės ūkyje.
Transporto sektoriuje svarbūs gyventojų kelionių įpročiai, viešojo transporto patrauklumas, transporto priemonių efektyvumas ir mažiau taršios technologijos.
Žemės ūkyje daug dėmesio skiriama trąšų naudojimui, dirvožemio valdymui ir kitoms priemonėms, kurios gali padėti mažinti emisijas.
Ataskaitoje vertinama, kad įgyvendinus papildomus sprendimus Lietuva galėtų pasiekti maždaug 43–46 procentų emisijų sumažėjimą.
Tačiau tai yra prognozuojamas rezultatas, priklausantis nuo to, kokios priemonės iš tiesų bus įgyvendintos.
Viena svarbiausių problemų – energijos gamyba
Pasauliniu mastu didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis susidaro deginant iškastinį kurą.
Anglis, nafta ir gamtinės dujos vis dar plačiai naudojamos elektros gamybai, pramonėje ir transporte.
Jas deginant į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas, kuris prisideda prie Žemės šiltėjimo.
Todėl viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo krypčių yra perėjimas prie mažiau taršių energijos šaltinių.
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje sparčiai augo saulės ir vėjo energetika.
Tačiau vien šios plėtros kol kas nepakanka, kad pasaulinės emisijos mažėtų reikiamu greičiu.
Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2035 metų pasaulinius atsinaujinančios energetikos pajėgumus reikėtų padidinti maždaug tris kartus.
Taip pat būtina reikšmingai mažinti metano išmetimą.
Kodėl klimato pokyčiai gali kainuoti milijardus?
Klimato kaita turi ne tik aplinkosauginių, bet ir ekonominių pasekmių.
Stiprios audros ir potvyniai gali sugadinti kelius, tiltus, elektros tinklus bei pastatus.
Sausros gali paveikti derlių ir maisto gamybą.
Karščio bangos didina sveikatos apsaugos sistemų apkrovą, o aukštesnė temperatūra gali mažinti darbo našumą kai kuriuose sektoriuose.
Dėl to valstybėms tenka investuoti į infrastruktūros pritaikymą, geresnes perspėjimo sistemas ir gyventojų apsaugą.
Net jeigu pasauliui pavyktų sumažinti emisijas, prisitaikymas prie jau vykstančių klimato pokyčių išliktų būtinas.
Ar žmonija jau prarado galimybę pakeisti ateitį?
Naujausios mokslininkų išvados nėra teiginys, kad žmonija nebegali nieko pakeisti.
Priešingai – ataskaita rodo, jog skirtingi politiniai ir technologiniai sprendimai gali lemti labai skirtingą ateities temperatūrą.
Jeigu emisijos išliktų didelės, atšilimas tęstųsi ir jo padariniai stiprėtų.
Jeigu pasaulis jas sparčiai sumažintų, būtų galima apriboti temperatūros kilimą ir sumažinti daugelį rizikų.
Tačiau kuo ilgiau atidedami sprendimai, tuo sudėtingiau pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Svarbiausia naujosios Jungtinių Tautų ataskaitos žinia – pasaulis greičiausiai nebeišvengs laikino 1,5 laipsnio ribos peržengimo, tačiau kiekvienas sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vis dar svarbus. Ateities klimatas nėra nulemtas vienos prognozės – jis priklausys ir nuo to, kokių veiksmų valstybės imsis dabar.
