Aidas Užkuraitis
Po garsiojo „Wagner“ grupuotės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino žūties atrodė, kad jo sukurta samdinių imperija subyrės arba galutinai pereis į Kremliaus rankas. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas atskleidžia kitokią istoriją. Jo 28 metų sūnus Pavelas Prigožinas ne tik išsaugojo dalį tėvo įtakos Afrikoje, bet, tyrėjų teigimu, išplėtė veiklą, kurios metinė apyvarta viršija 400 milijonų JAV dolerių. Dar didesnį nerimą kelia tai, kuo ši veikla, kaip įtariama, finansuojama.
Po tėvo žūties prasidėjo kova dėl milžiniško palikimo
2023 metų rugpjūtį Rusijoje sudužus privačiam lėktuvui žuvo „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
Vos prieš du mėnesius jis buvo surengęs ginkluotą maištą prieš Rusijos karinę vadovybę. Jo samdiniai užėmė svarbius objektus Rostove prie Dono ir pajudėjo Maskvos link, tačiau vėliau žygį nutraukė.
Po J. Prigožino žūties Rusijos valdžia ėmėsi pertvarkyti jo sukurtą karinę ir verslo sistemą.
Maskva siekė perimti „Wagner“ operacijas Afrikoje ir perduoti jas Rusijos gynybos ministerijai pavaldžiam Afrikos korpusui.
Tačiau Centrinėje Afrikos Respublikoje šie planai susidūrė su pasipriešinimu.
Būtent čia svarbia figūra tapo J. Prigožino sūnus Pavelas.
Remiantis spalį paskelbtu tarptautiniu žurnalistiniu tyrimu, jam pavyko išlaikyti įtaką samdinių daliniams ir pelningoms verslo operacijoms.
Jaunasis Prigožinas valdo šimtus samdinių
Tyrimo duomenimis, Centrinėje Afrikos Respublikoje tebėra maždaug 500 su „Wagner“ susijusių kovotojų.
Jie ne tik vykdo saugumo užduotis, bet ir dalyvauja vietos valdžios struktūrų veikloje.
Samdiniai saugo šalies prezidentą Fosteną Arkanžą Tuaderą, bendradarbiauja su kariuomene ir dalyvauja operacijose prieš sukilėlių grupuotes.
Mainais su „Wagner“ susijusiems verslams suteikiamos galimybės naudotis vertingais gamtos ištekliais.
Tokia sistema Afrikoje buvo plėtojama dar J. Prigožinui esant gyvam.
Tačiau jo sūnui, tyrėjų vertinimu, pavyko ne tik išsaugoti ankstesnius susitarimus, bet ir išplėsti komercinę veiklą.
Skaičiai pribloškia: daugiau nei 400 milijonų per metus
Ženevoje veikianti organizacija „Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ apskaičiavo, kad su Prigožinų šeima siejamų teisėtų ir neteisėtų verslų bendra metinė apyvarta viršija 400 mln. JAV dolerių.
Tai maždaug 350 mln. eurų, priklausomai nuo valiutos kurso.
Svarbu tai, kad kalbama apie apskaičiuotą veiklos apyvartą, o ne apie asmeninį Pavelo Prigožino pelną.
Vienas didžiausių pajamų šaltinių – aukso gavyba.
Tyrėjų vertinimu, su grupuote siejamoje didelėje aukso kasykloje per metus išgaunamo metalo vertė siekia apie 250 mln. JAV dolerių.
Šie skaičiai padeda suprasti, kodėl kontrolė Afrikoje tapo tokia svarbi net ir po „Wagner“ įkūrėjo žūties.
Kalbama ne tik apie karinę įtaką, bet ir apie didžiulius finansinius interesus.
Netikėtas posūkis: auksas galėjo keliauti per Baltarusiją
Vienas įdomiausių tyrimo aspektų susijęs su aukso eksportu.
Žurnalistų kalbinti pareigūnai ir tyrėjai teigia, kad šiais metais buvo ieškoma būdų gabenti išgaunamą auksą taip, kad jo kilmė ir galutiniai gavėjai sulauktų mažiau tarptautinio dėmesio.
Tyrime aprašomas balandį Bangyje vykęs susitikimas, kuriame dalyvavo P. Prigožinas, vietos valdžios ir su „Wagner“ susiję atstovai.
Pasak šaltinių, buvo aptariami aukso eksporto dokumentai.
Tyrėjų teigimu, dalis aukso siuntų vėliau buvo nukreipta į Baltarusiją.
Jeigu ši informacija pasitvirtintų, tai parodytų, kaip Afrikoje išgaunami ištekliai gali būti susiję su platesniais Rusijos sąjungininkų ekonominiais tinklais.
Tačiau konkrečių siuntų ir jų galutinių gavėjų aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtintos visais aspektais.
Atskleista ir kita, dar tamsesnė veikla
Aukso kasyklos – tik dalis tyrėjų aprašomos sistemos.
Pasak jų, su „Wagner“ siejami asmenys taip pat įtariami neteisėta prekyba ginklais ir dalyvavimu narkotinių medžiagų platinimo rinkoje.
Tyrime minimos galimos ginklų tiekimo sąsajos su ginkluotomis grupuotėmis Sudane ir Libijoje.
Taip pat nagrinėjama „Wagner“ įtaka Centrinės Afrikos Respublikos tramadolio rinkai.
Tramadolis yra receptinis opioidinis vaistas, kuris netinkamai vartojamas gali sukelti priklausomybę ir kitų rimtų sveikatos problemų.
Tyrėjai teigia, kad su grupuote siejami asmenys įgijo didelę įtaką šio preparato nelegalaus platinimo tinklams.
Tai kelia klausimų, ar buvusi karinė organizacija vis labiau netampa nusikalstamų verslų tinklu.
Svarbu pažymėti, kad šie kaltinimai grindžiami žurnalistų ir tyrėjų surinktais duomenimis. Ne visi aprašyti veiksmai yra patvirtinti teismų sprendimais.
Kodėl Afrikos prezidentas nenorėjo atsisakyti „Wagner“?
Po J. Prigožino žūties Maskva siekė pakeisti „Wagner“ samdinius tiesiogiai Rusijos gynybos institucijoms pavaldžiais kariškiais.
Tačiau Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas F. A. Tuadera, kaip pranešama, paprašė Kremliaus išsaugoti esamą sistemą.
Tam buvo svarbi praktinė priežastis.
„Wagner“ kovotojai jau buvo tapę reikšminga prezidento apsaugos ir šalies saugumo aparato dalimi.
Pakeitus juos kitomis pajėgomis, būtų tekę iš naujo kurti ryšius, kurie formavosi ne vienus metus.
Tyrėjų vertinimu, vietos valdžiai buvo naudinga išlaikyti anksčiau sudarytus susitarimus dėl saugumo ir gamtos išteklių.
Tai padėjo Pavelui Prigožinui išsaugoti įtaką net tada, kai Kremlius pertvarkė didelę dalį jo tėvo palikimo.
Prabangus gyvenimas ir naujas vaidmuo
Pavelas Prigožinas anksčiau buvo žinomas dėl prabangaus gyvenimo būdo.
Viešumoje pasirodydavo jo nuotraukų iš privačių lėktuvų ir jachtų.
Tačiau po tėvo žūties jo vaidmuo pasikeitė.
Tyrimo duomenimis, jis reguliariai keliauja iš Sankt Peterburgo į Centrinės Afrikos Respublikos sostinę Bangį.
Ten jo veikla susijusi su vietos pareigūnais, saugumo struktūromis ir komerciniais interesais.
Pranešama, kad vienas sostinės viešbučių tapo svarbiu su „Wagner“ susijusių susitikimų centru.
Tokios aplinkybės leidžia tyrėjams manyti, kad P. Prigožinas nėra vien formalus tėvo turto paveldėtojas.
Jis aktyviai dalyvauja išsaugant ir valdant šeimos įtakos tinklą.
Kremlius prarado kontrolę ar tyliai susitarė?
Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį kelia naujasis tyrimas.
Po J. Prigožino maišto Rusijos valdžia siekė užtikrinti, kad nepriklausomos karinės struktūros nebekeltų grėsmės jos kontrolei.
Tačiau P. Prigožino veikla Afrikoje rodo, kad bent dalis buvusios „Wagner“ sistemos išliko.
Ekspertai svarsto kelias galimas priežastis.
Viena jų – kad jaunasis Prigožinas galėjo pasiekti tam tikrą susitarimą su Rusijos valdžia.
Kita – kad Maskva jo veiklą vertina kaip nebekeliančią tiesioginės politinės grėsmės.
Tačiau nė viena iš šių versijų nėra galutinai patvirtinta.
Todėl būtų netikslu teigti, kad Kremlius visiškai prarado „Wagner“ kontrolę arba kad egzistuoja konkretus slaptas susitarimas.
Aišku tik tai, kad grupuotės veikla Centrinės Afrikos Respublikoje nebuvo visiškai panaikinta.
Vietos gyventojams – rimti kaltinimai dėl smurto
Tyrime aprašomi ir kaltinimai, susiję su civilių gyventojų teisių pažeidimais.
Vietos aktyvistai su „Wagner“ siejamas ginkluotas grupes kaltina žmonių grobimais, savavališkais sulaikymais ir išpuoliais prieš gyventojus.
Pasak tyrėjų, kai kurie incidentai galėjo būti susiję su kova dėl aukso telkinių ar neteisėtų prekybos tinklų kontrolės.
Tokie kaltinimai kelia didelį tarptautinį susirūpinimą.
Tačiau konkrečių nusikaltimų aplinkybės turi būti tiriamos individualiai, o atsakomybė nustatoma remiantis įrodymais.
P. Prigožinas ir su grupuote siejami atstovai į žurnalistų prašymus pakomentuoti tyrime išdėstytus kaltinimus neatsakė.
Kodėl ši istorija svarbi ir Europai?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad įvykiai Centrinės Afrikos Respublikoje yra toli nuo Europos saugumo problemų.
Tačiau „Wagner“ veikla parodo, kaip kariniai, politiniai ir ekonominiai interesai gali susipinti tarptautiniu mastu.
Grupuotė anksčiau dalyvavo Rusijos kare prieš Ukrainą, o Afrikoje plėtojo verslus, susijusius su gamtos išteklių gavyba ir saugumo paslaugomis.
Todėl klausimai dėl jos finansavimo ir ryšių su Rusijos valdžios struktūromis yra svarbūs ir vertinant platesnę Maskvos įtaką pasaulyje.
Be to, tyrime minimas galimas aukso gabenimas per Baltarusiją rodo, kad šios veiklos ekonominiai ryšiai gali siekti ir Europai artimas valstybes.
Prigožinas žuvo, tačiau jo sukurta sistema išliko
Jevgenijaus Prigožino žūtis 2023 metais tapo vienu ryškiausių Rusijos vidaus politinių ir karinių įvykių.
Tuo metu buvo manoma, kad jo vadovautos grupuotės ateitis neaiški.
Tačiau praėjus daugiau kaip trejiems metams naujas tyrimas rodo, kad dalis „Wagner“ veiklos Afrikoje išliko ir prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių.
Pavelas Prigožinas, kuriam dabar 28 metai, tapo svarbia šios sistemos figūra.
Jo šeimos verslo tinklo metinė apyvarta, tyrėjų vertinimu, viršija 400 mln. dolerių.
Ši istorija atskleidžia, kad „Wagner“ palikimas nėra vien praeities karinių operacijų klausimas. Tai ir šiandien veikiantis įtakos, pinigų bei galimai nusikalstamos veiklos tinklas, kurio tikrąjį mastą tarptautiniai tyrėjai vis dar mėgina nustatyti.
