Smoriginas TV studijoje pratrūko: išgirdę jo žodžius tatuiruočių mėgėjai neliko nepastebėti

LNK televizijos studijoje užvirė aštri diskusija apie tatuiruotes, išvaizdą ir visuomenės požiūrį į kitaip atrodančius žmones. Choreografas Jurijus Smoriginas nevyniojo žodžių į vatą ir pažėrė kritikos tatuiruotėmis savo kūnus išpuošusiems laidos dalyviams. Tačiau pašnekovų pasakojimai atskleidė ir kitą šios temos pusę – dėl savo išvaizdos kai kuriems teko patirti ne tik nemalonius komentarus, bet ir grasinimus.

Televizijos studijoje – aštrūs žodžiai

Spalio 22 dieną pasirodė informacija apie LNK diskusijų laidos „Už ar prieš“ filmavimą, kuriame susitiko skirtingų požiūrių į tatuiruotes žmonės.

Vienas griežčiausių tatuiruočių kritikų buvo žinomas choreografas Jurijus Smoriginas.

Menininkas neslėpė, kad gausiai tatuiruoti kūnai jam nepatinka. Kalbėdamas apie studijos svečius, jis kritikavo ne tik jų išvaizdą, bet ir bandė ją susieti su žmonių kilme bei požiūriu į kultūrą.

Choreografas teigė prieš laidą pasidomėjęs, iš kur atvyko tatuiruoti pašnekovai, ir atkreipė dėmesį, kad keli jų kilę ne iš Vilniaus.

Jo pasisakymai tapo vienu ryškiausių laidos diskusijos momentų.

„Jūs visi susitraukę“ – pareiškė choreografas

J. Smoriginas savo nuomonę išsakė itin kategoriškai.

„Jūs visi susitraukę“, – pareiškė jis tatuiruotiems pašnekovams.

Choreografas taip pat aiškino manantis, kad žmonės pernelyg daug dėmesio skiria savo kūno puošybai, o ne intelektiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Kalbėdamas apie studijos svečius, jis paminėjo ir lietuvių kompozitorių bei dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, suabejodamas, ar su jais galėtų diskutuoti apie meną.

Tokie pasisakymai išryškino skirtingus požiūrius į tatuiruotes: vieniems jos yra saviraiškos ir meno forma, kitiems – nepriimtinas išvaizdos pasirinkimas.

Moteris tatuiruotėmis išpuošė beveik visą kūną

Laidoje dalyvavo dizainerė ir tatuiruočių meistrė Monika Matukaitė.

Ji pasakojo, kad pirmąją tatuiruotę pasidarė pati, būdama aštuoniolikos metų.

Tuo metu mergina mokėsi Dailės akademijoje ir norėjo pati išbandyti tatuiravimo meną.

Ilgainiui tatuiruotės tapo reikšminga jos gyvenimo ir kūrybinės veiklos dalimi.

Dabar jos kūną nuo kaklo iki pėdų dengia tatuiruotės.

Monika pripažino, kad vienas dažniausių klausimų, kuriuos jai užduoda aplinkiniai, susijęs su senatve.

Žmonės domisi, kaip ji atrodys po kelių dešimtmečių ir ar nesigailės savo pasirinkimų.

Tačiau pati moteris į tai žvelgia kitaip.

Pasak jos, tatuiruoti vyresnio amžiaus žmonės gali atrodyti gražiai, todėl tokie klausimai jos nuomonės nekeičia.

Atskleidė, kiek kainuoja toks pomėgis

Diskusijoje dalyvavęs videografas Trevoras Sadauskas pasakojo, kad pirmąją tatuiruotę pasidarė dar mokydamasis devintoje klasėje.

Anot jo, tuomet tam pritarė tėvai.

Per daugelį metų tatuiruotėms vyras išleido apie 10 tūkstančių eurų.

Tiesa, dalis darbų jam buvo atlikta nemokamai.

Tatuiruočių meistrė ir turinio kūrėja Loreta Bendorytė atskleidė, kad kokybiško meistro darbo seansas gali kainuoti apie 500 eurų.

Dideliems piešiniams reikia ne vieno apsilankymo, todėl bendra suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.

Tai rodo, kad gausiai tatuiruotas kūnas neretai yra ilgamečio proceso ir nemažų finansinių išlaidų rezultatas.

Dėl išvaizdos patyrė ir grasinimų

Ypač jautria patirtimi pasidalijo fotografė Klaudija Mackevičiūtė.

Moteris tatuiruotes darosi nuo devyniolikos metų, o piešiniais išpuošė ir savo veidą.

Pasak jos, toks pasirinkimas ne kartą sulaukė neigiamų aplinkinių reakcijų.

Fotografė pasakojo, kad buvo išprašyta iš bažnyčios, girdėjo įžeidimų ir sulaukė grasinimų.

Ji taip pat prisiminė konfliktą Panevėžyje, kai dėl jos išvaizdos kilęs ginčas peraugo į pavojingą situaciją.

Tai pačios laidos dalyvės papasakota patirtis.

Tokie pasakojimai primena, kad diskusija apie išvaizdą gali peržengti paprasto skonio ar asmeninių pasirinkimų ribas.

Nesutikti su kito žmogaus sprendimu galima, tačiau grasinimai ar agresija dėl išvaizdos nėra pateisinami.

Kodėl tatuiruotės vis dar kelia tiek ginčų?

Tatuiruotės Lietuvoje jau seniai nėra retenybė.

Jomis puošiasi įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, o patys piešiniai gali turėti skirtingas reikšmes.

Vieniems tai svarbių gyvenimo įvykių simboliai, kitiems – estetinis pasirinkimas ar kūrybinės saviraiškos būdas.

Tačiau visuomenėje vis dar egzistuoja skirtingos nuostatos dėl tatuiruočių matomumo, jų kiekio ir vietos ant kūno.

Ypač daug reakcijų sulaukia veido ar kaklo tatuiruotės.

Kai kurie žmonės jas vertina kaip drąsų individualumo ženklą, o kitiems toks įvaizdis atrodo neįprastas.

Vis dėlto vien iš tatuiruočių negalima patikimai spręsti apie žmogaus išsilavinimą, charakterį ar gebėjimus.

Diskusija, kuri neapsiriboja televizijos studija

J. Smorigino pasisakymai atskleidė, kaip stipriai gali skirtis požiūriai į kūno puošybą.

Viena vertus, kiekvienas turi teisę į asmeninį skonį ir gali atvirai pasakyti, kad tam tikra išvaizda jam nepatinka.

Kita vertus, viešai kalbant apie kitus žmones svarbu atskirti nuomonę apie jų išvaizdą nuo asmeninių vertinimų.

LNK laidos „Už ar prieš“ diskusija priminė, kad tatuiruotės kai kuriems žmonėms tebėra gerokai daugiau nei mados klausimas.

Vieniems tai menas ir saviraiška, kitiems – nepriimtinas pasirinkimas. Tačiau didžiausias klausimas po aštrių J. Smorigino žodžių lieka ne apie pačias tatuiruotes, o apie tai, kiek pagarbos sugebame parodyti žmonėms, kurių išvaizda neatitinka mūsų skonio.

Laidą „Už ar prieš“ LNK televizija numatė rodyti ketvirtadienį, spalio 22 dieną, 20 valandą.