Aidas Užkuraitis
Jau beveik dvi savaites artimieji nežino, kur yra Irane dingusios lietuvės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė. Kol Lietuvos institucijos aiškinasi jų likimą, paaiškėjo dar viena nerimą kelianti aplinkybė. Dingusios Daivos sesers teigimu, nepavyksta susisiekti ir su lietuves kelionėje lydėjusia vietine gide. Artimiesiems kilo įtarimas, kad ji taip pat galėjo būti sulaikyta. Tačiau kas iš tiesų nutiko trims moterims, kol kas lieka neaišku.
Dviejų lietuvių dingimas Irane tapo istorija, kurioje kasdien atsiranda naujų klausimų, tačiau atsakymų vis dar trūksta.
Kelionė po Artimųjų Rytų valstybę, turėjusi tapti dar vienu įsimintinu nuotykiu, virto artimųjų nerimu ir tarptautinėmis pastangomis nustatyti moterų buvimo vietą.
Paskutinį kartą ryšys su Daiva Zakažauskaite ir Erika Šlimaite užfiksuotas spalio 11 dieną. Nuo tada artimieji nebegali su jomis susisiekti.
Lietuvos teisėsauga pradėjo paiešką, o Užsienio reikalų ministerija mėgina gauti oficialią informaciją iš Irano.
Tačiau naujausia detalė verčia kelti dar vieną klausimą: kur dingo moteris, kuri lietuvėms padėjo keliauti po šalį?
Dabar ieškoma atsakymo ir dėl trečios moters
Apie naują aplinkybę papasakojo dingusios Daivos sesuo Rūta Korsakienė.
Pasak jos, iš Irane turimų kontaktų gauta informacijos, kad lietuves lydėjusios vietinės gidės taip pat jau kurį laiką nepavyksta rasti.
Moteris teigia, kad su gide susisiekti nepavyksta ne tik artimiesiems – jos esą pasigenda ir kolegos.
Artimųjų turimi šaltiniai neatmeta galimybės, kad gidė galėjo būti sulaikyta kartu su lietuvėmis.
Tačiau tai kol kas tėra viena iš versijų.
Nėra oficialaus patvirtinimo nei apie gidės sulaikymą, nei apie tikslią jos buvimo vietą.
Būtent šis neapibrėžtumas kelia daugiausia nerimo.
Jeigu gidė iš tiesų dingo tuo pačiu metu kaip ir lietuvės, ji galėtų būti svarbi aiškinantis paskutines kelionės aplinkybes.
Kita vertus, kol nėra patikimų duomenų, negalima teigti, kad visi trys dingimo atvejai būtinai susiję.
Paaiškėjo, kodėl taip sunku atkurti paskutinį maršrutą
Naujoji informacija atskleidė ir kitą svarbią detalę.
Pasak Rūtos Korsakienės, kelionėje daugelį organizacinių reikalų tvarkė būtent vietinė gidė.
Ji esą pirkdavo bilietus ir atlikdavo kitus mokėjimus už lietuves.
Dėl šios priežasties artimiesiems sudėtinga patikrinti, kokie kelionės bilietai buvo įsigyti, kokiu transportu moterys turėjo vykti ir kur galėjo būti numatytas kitas sustojimas.
Įprastai keliautojų elektroniniai bilietai, mokėjimų išrašai ar rezervacijos gali padėti atkurti paskutinius judėjimo maršrutus.
Tačiau jeigu tokius dokumentus savo vardu tvarkė kitas asmuo, informacijos paieška tampa gerokai sudėtingesnė.
Todėl gidės buvimo vietos nustatymas galėtų būti svarbus ne tik dėl jos pačios saugumo, bet ir dėl dingusių lietuvių paieškos.
Paskutinės kelionės akimirkos – spalio 11-ąją
Iki ryšio nutrūkimo lietuvės socialiniuose tinkluose dalijosi kelionės po Iraną įspūdžiais.
Spalio 10 dieną jos viešino vaizdus iš Isfahano – vieno žinomiausių Irano istorinių miestų.
Kitą dieną pasirodė įrašas, rodantis kelionę Jezdą – miestą, garsėjantį senovine architektūra ir dykumų kraštovaizdžiu.
Būtent spalio 11-oji laikoma paskutine diena, kai moterys dar buvo pasiekiamos.
Vėliau jų telefonai tapo nepasiekiami, o socialiniuose tinkluose nebeatsirado naujų įrašų.
Toks staigus ryšio nutrūkimas artimiesiems sukėlė didelį nerimą.
Ypač dėl to, kad kelionė vyko valstybėje, kurioje užsienio piliečių galimybės gauti konsulinę pagalbą gali būti ribotos.
Artimieji išgirdo versiją apie galimą sulaikymą
Dar iki pasirodant informacijai apie gidę, dingusių lietuvių artimieji buvo gavę neoficialių žinių, kad moterys galėjo būti sulaikytos.
Daivos sesuo pasakojo, jog per Irane turimus kontaktus mėginta išsiaiškinti, kur jos yra.
Pasak moters, vienas iš jos šaltinių nurodė, kad lietuvės galėtų būti laikomos ne įprastoje policijos įstaigoje, o kitoje uždaroje vietoje.
Tačiau šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Kol kas nėra viešai paskelbta oficialių Irano institucijų dokumentų, patvirtinančių moterų sulaikymo aplinkybes, vietą ar priežastis.
Todėl būtina atskirti artimųjų gautas neoficialias žinias nuo institucijų patvirtintų faktų.
Užsienio reikalų ministerija pripažįsta: sulaikymo galimybė tikrinama
Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino turinti informacijos, kad Irane dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos.
Tačiau oficialaus patvirtinimo dėl jų teisinio statuso ir buvimo vietos vis dar siekiama.
Ministerija nurodo naudojanti turimus diplomatinius kanalus ir bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos partneriais.
Tikslas – išsiaiškinti situaciją ir užtikrinti, kad Lietuvos pilietėms būtų suteikta reikalinga pagalba.
Tuo metu Lietuvos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dingusių asmenų paieškos.
Tyrimo metu tikrinami duomenys ir bendradarbiaujama su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis.
Šiuo metu svarbiausias klausimas išlieka tas pats – kur yra abi moterys ir ar joms saugu.
Dar viena aplinkybė sukėlė papildomų spėlionių
Viešumoje taip pat aptarta informacija apie vienos dingusiųjų, Erikos Šlimaitės, ankstesnę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Artimųjų gautų neoficialių žinių kontekste svarstyta, ar ši aplinkybė galėjo sudominti Irano institucijas.
Vis dėlto nėra patikimų įrodymų, kad moterų dingimas ar galimas sulaikymas būtų susijęs būtent su ankstesne karine tarnyba.
Taip pat nėra oficialiai patvirtintų kaltinimų dėl šnipinėjimo ar kitos neteisėtos veiklos.
Todėl tokios prielaidos negali būti pristatomos kaip nustatyta dingimo priežastis.
Viena lietuvė jau turėjo būti grįžusi namo
Dar vienas nerimą keliantis faktas – pagal prokuratūros turėtą informaciją, vienos iš moterų atostogos turėjo baigtis spalio 21 dieną.
Tai reiškia, kad ji jau turėjo grįžti iš kelionės.
Tačiau ryšys su ja nebuvo atkurtas.
Artimiesiems tai tik sustiprino nežinią.
Kiekviena diena be patikimos informacijos apsunkina galimybę suprasti, kas nutiko ir kokių veiksmų dar galima imtis.
Kelionės į Iraną – oficialiai nerekomenduojamos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija primena, kad Lietuvos piliečiams primygtinai rekomenduojama nevykti į Iraną.
Šalyje jau esantys piliečiai raginami kuo skubiau išvykti.
Tokios rekomendacijos susijusios su saugumo padėtimi ir galimais konsulinės pagalbos sunkumais.
Net patyrusiems keliautojams svarbu įvertinti, kad situacija šalyje gali greitai pasikeisti, o įprastos pagalbos galimybės ne visada bus prieinamos.
Lemiamas klausimas – kas gali patvirtinti moterų buvimo vietą?
Naujausios žinios apie galimai dingusią gidę suteikia paieškai papildomą kryptį, tačiau kartu padidina nežinomybę.
Jeigu pavyktų sužinoti, kur yra vietinė gidė, galbūt būtų galima tiksliau atkurti paskutines lietuvių kelionės valandas.
Tačiau kol kas neaišku net tai, ar su gide nutrūkęs ryšys tiesiogiai susijęs su dviejų Lietuvos piliečių dingimu.
Lietuvos institucijos toliau siekia oficialių atsakymų.
Artimiesiems svarbiausia gauti patikimą žinią apie moterų buvimo vietą, sveikatą ir galimybę su jomis susisiekti.
Šioje istorijoje dabar minimos jau trys moterys, su kuriomis, artimųjų turimomis žiniomis, nepavyksta susisiekti. Tačiau kol nėra oficialių duomenų, negalima patvirtinti, kad visos jos sulaikytos ar yra vienoje vietoje. Būtent šį klausimą artimiausiu metu ir turės padėti išsiaiškinti tęsiama paieška.
