Aidas Užkuraitis
Vos prasidėjus šildymo sezonui, Lietuvos savivaldybėse ėmė daugėti gyventojų, prašančių finansinės pagalbos. Kai kur kompensacijų prašytojų jau trečdaliu daugiau nei prieš metus. Ypač sudėtingoje padėtyje atsiduria nedideles pensijas gaunantys senjorai, kuriems tenka rinktis, kaip paskirstyti pinigus maistui, vaistams ir būsto išlaikymui. Vienos panevėžietės istorija atskleidžia, kokį nerimą žmonėms kelia artėjanti žiema.
87 metų senjorės žodžiai atskleidė skaudžią realybę
Panevėžyje gyvenančiai Elvyrai – 87 metai. Moteris gauna maždaug 600 eurų mėnesinę pensiją.
Tačiau prasidėjęs šildymo sezonas jai kelia didžiulį nerimą.
Senjorė jau kreipėsi į savivaldybę dėl būsto šildymo kompensacijos. Be valstybės pagalbos moteriai būtų itin sunku padengti būtinąsias išlaidas.
TV3 žinioms Elvyra pasakojo, kad visą gyvenimą dirbo ir tikėjosi ramesnės senatvės.
Tačiau dabar kasdienybę temdo finansiniai rūpesčiai.
Moters teigimu, pinigų reikia ne tik maistui ir komunaliniams mokesčiams, bet ir sveikatai.
Vaistai bei kitos būtinos priemonės sudaro nemažą jos mėnesio išlaidų dalį.
Todėl žinia apie galimą šildymo brangimą jai kelia dar didesnį susirūpinimą.
Savivaldybėse prasidėjo tikras antplūdis
Elvyros istorija nėra pavienė.
Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau Lietuvos gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų.
Panevėžio mieste prašymų jau sulaukta maždaug penktadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.
Kėdainių rajone kompensacijų prašytojų skaičius išaugo apie trečdalį.
Klaipėdoje fiksuojamas 15 procentų augimas, o Marijampolėje – 12 procentų.
Savivaldybių darbuotojams tenka tikrinti gyventojų pajamas, turtą ir kitus duomenis.
Dėl išaugusio darbo krūvio kai kur formuojasi eilės.
Ir tai gali būti tik pradžia.
Didžiausio antplūdžio dar tik laukiama
Savivaldybių atstovai perspėja, kad gyventojų prašymų gali dar padaugėti.
Dalis žmonių šiuo metu tik laukia pirmųjų šildymo sąskaitų.
Kai jos pasieks namus, daugiau gyventojų galės įvertinti tikrąją finansinę naštą.
Jonavos savivaldybės atstovė Daiva Ūsienė prognozuoja, kad tuomet dėl paramos gali kreiptis ir žmonės, kurie ankstesniais metais kompensacijų neprašė.
Klaipėdos savivaldybės atstovai taip pat neslepia, kad prašymų nagrinėjimas reikalauja didelių darbuotojų pastangų.
Tai rodo, kad šildymo išlaidos tampa vis aktualesniu klausimu ne tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Šildymas gali kainuoti gerokai daugiau
Šilumos tiekėjai įspėja, kad dėl išaugusių energetinių išteklių kainų centrinis šildymas šį sezoną gali pabrangti iki trečdalio, palyginti su praėjusiu sezonu.
Tai nėra vienodas ar garantuotas kainų padidėjimas visiems Lietuvos gyventojams.
Galutinės sąskaitos priklausys nuo konkretaus miesto šilumos kainos, būsto energinio efektyvumo, suvartojamos šilumos ir oro sąlygų.
Tačiau net ir mažesnis pabrangimas gali būti labai juntamas nedideles pajamas gaunantiems žmonėms.
Ypač tuomet, kai didelę biudžeto dalį jau sudaro būtinosios išlaidos.
Kompensacijoms gali prireikti beveik 100 milijonų eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šį šildymo sezoną būsto šildymo kompensacijoms gali prireikti beveik 100 milijonų eurų.
Tai būtų maždaug 40 procentų daugiau nei ankstesnį šaltąjį sezoną.
Tokios prognozės rodo, kad finansinės pagalbos poreikis gali būti gerokai didesnis.
Tačiau prognozuojamos išlaidos dar nereiškia, kad visa ši suma jau panaudota.
Tikrasis kompensacijų poreikis paaiškės įsibėgėjus šildymo sezonui.
Daugelis net nežino, kad gali gauti pinigų
Viena svarbiausių problemų – nepakankamas gyventojų informuotumas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių net nežino turintys teisę į būsto šildymo kompensaciją.
Kai kurie mano, kad parama skiriama tik gyvenantiems daugiabučiuose su centriniu šildymu.
Tačiau tai netiesa.
Kompensacijos gali būti skiriamos ir tuomet, kai būstas šildomas dujomis, malkomis, elektra ar kitomis kuro rūšimis.
Svarbiausia – atitikti teisės aktuose nustatytas sąlygas.
Todėl gy
