Degalinėse kuro gali nebelikti? Ekonomistai įvertino, kas Lietuvos laukia šią žiemą – nerimą kelia ne vien degalų kainos

Artėjanti žiema Lietuvos gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Degalų kainos jau gerokai pakilo, šildymo sezonas prasideda brangiau, o nerami geopolitinė situacija verčia svarstyti net apie scenarijus, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai tikėtini.

Ar gali ateiti diena, kai nuvažiavus į degalinę kuro paprasčiausiai nebebus? Ar dar labiau brangs šildymas ir elektra? O gal didžiausia problema bus visai kita – sulėtėjusi ekonomika ir darbo vietų praradimas?

Apie tai kalbėję Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius ramina dėl vieno dalyko: šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje artėja visuotinis degalų trūkumas. Tačiau kainų ir tiekimo rizikos niekur nedingo.

Degalų kainos jau privertė vairuotojus suklusti – tačiau tai gali būti tik viena problemos dalis

Pastaruoju metu degalinėse matomi skaičiai vairuotojams nėra malonūs.

Kuro kainoms įtaką daro ne vien tai, kiek kainuoja pati žaliavinė nafta. Galutinėje litro kainoje atsispindi perdirbimo sąnaudos, logistika, mokesčiai, prekybininkų maržos ir situacija tarptautinėse rinkose.

Todėl net naftai nustojus brangti vairuotojas nebūtinai tą pačią dieną pamato mažesnę kainą degalinės švieslentėje.

Tačiau dabartinėje situacijoje atsirado dar vienas klausimas – ne tik kiek kuras kainuos, bet ir ar jo visada pakaks.

Ar vieną rytą degalinėje išvysime užrašą, kad kuro nėra? Ekspertai paaiškino, kas turėtų nutikti

Visiškas degalų išnykimas iš Lietuvos degalinių būtų ekstremalus scenarijus.

Lietuva yra integruota į Europos Sąjungos energetikos ir prekybos sistemą, veikia alternatyvūs tiekimo kanalai, be to, valstybės energetinio saugumo sistemoje numatytos naftos produktų atsargos.

Tai reiškia, kad vien kainų šuolis automatiškai nesukelia fizinio kuro trūkumo.

Vis dėlto dideli tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimai teoriškai galėtų paveikti ir Lietuvą. Tokiu atveju pirmiausia būtų jaučiamos didesnės kainos ir įtampa rinkoje, o tik itin rimtos krizės atveju galėtų atsirasti laikini tiekimo sutrikimai.

Todėl skambi frazė, kad „degalinėse kuro nenusipirksite“, šiuo metu nėra prognozė, jog taip tikrai nutiks.

Tačiau štai kur slypi didesnė grėsmė – Lietuva negali atsiriboti nuo to, kas vyksta pasaulyje

Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira.

Tai turi daug privalumų, tačiau kartu reiškia didelę priklausomybę nuo tarptautinės prekybos.

Jeigu pasaulinėse rinkose stipriai brangsta energija, poveikis anksčiau ar vėliau pasiekia Lietuvos įmones ir gyventojus.

Transporto bendrovėms brangesni degalai reiškia didesnes sąnaudas. Gamintojams gali brangti energija ir žaliavos. Prekybininkams – prekių pristatymas.

Galiausiai bent dalis šių išlaidų gali atsirasti prekių ir paslaugų kainose.

Todėl degalų kainų šuolis nėra vien vairuotojų problema.

Vairuotojas sumoka degalinėje, tačiau vėliau tą pačią kainą gali pajusti ir parduotuvėje

Tai viena svarbiausių grandinės dalių.

Į Lietuvą prekės atkeliauja sunkvežimiais, laivais, traukiniais ir kitomis transporto priemonėmis. Lietuvoje pagamintą produkciją taip pat reikia pristatyti į parduotuves.

Kai transporto sąnaudos reikšmingai padidėja ir išlieka aukštos ilgesnį laiką, verslas turi nuspręsti, kokią jų dalį gali prisiimti pats, o kokią perkelti pirkėjui.

Todėl ilgai išliekanti brangi energija gali tapti papildomu infliacijos veiksniu.

Tačiau tai nėra mechaninis procesas, kai degalams pabrangus 10 procentų tiek pat automatiškai pabrangsta maistas. Transportas sudaro tik dalį galutinės prekės kainos.

Ir tada ateina žiema – čia gyventojų laukia dar viena sąskaita

Degalai nėra vienintelis rūpestis.

Prasidėjęs šildymo sezonas taip pat kelia klausimų dėl to, kiek šeimoms teks skirti būsto išlaikymui.

Galutinė sąskaita priklausys nuo daugybės aplinkybių – konkretaus miesto šilumos kainos, naudojamo kuro, oro temperatūros, pastato energetinio efektyvumo ir paties buto.

Būtent todėl du tokio paties dydžio butai skirtinguose namuose gali gauti labai skirtingas sąskaitas.

Renovuotuose ar naujesniuose daugiabučiuose šilumos suvartojama gerokai mažiau nei energetiškai neefektyviuose senuose pastatuose.

Ir kuo energija brangesnė, tuo šis skirtumas tampa skausmingesnis.

Tačiau ekonomistams rūpi dar vienas dalykas, kurio gyventojas sąskaitoje iš karto nepamatys

Brangi energija gali paveikti ne tik šeimų pinigines.

Ji veikia ir įmones.

Jeigu įmonės energijos, transporto ir kitoms sąnaudoms turi išleisti gerokai daugiau, mažėja jų pelningumas. Silpnėjant paklausai dalis verslų gali pradėti taupyti, stabdyti investicijas ar atsargiau samdyti naujus darbuotojus.

Todėl kalbant apie energetinę krizę svarbu stebėti ne vien degalinių švieslentes.

Daug svarbiau, kiek ilgai aukštos energijos kainos išsilaikys ir kokį poveikį jos padarys visai Europos ekonomikai.

Ar Lietuvoje gali prasidėti atleidimų banga? Čia atsakymas nėra toks paprastas

Vien degalų ar šildymo kainų padidėjimas nereiškia, kad šalyje neišvengiamai prasidės masiniai atleidimai.

Darbo rinkos situaciją lemia bendras ekonomikos augimas, eksporto užsakymai, vidaus vartojimas, palūkanų normos, įmonių finansinė padėtis ir daugybė kitų veiksnių.

Tačiau jeigu energetinis šokas būtų didelis ir ilgalaikis, o kartu silpnėtų pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, poveikis darbo rinkai galėtų sustiprėti.

Todėl svarbiausia stebėti ne vieną rodiklį, o visą ekonomikos paveikslą.

Blogiausias scenarijus būtų ne brangus litras degalų – problema būtų kur kas platesnė

Vieną mėnesį smarkiai pabrangę degalai yra nemalonūs, tačiau ekonomika prie kainų svyravimų gali prisitaikyti.

Gerokai pavojingesnis būtų ilgalaikis energijos trūkumo ir aukštų kainų laikotarpis.

Tuomet vienu metu didėtų įmonių sąnaudos, mažėtų gyventojų perkamoji galia, silpnėtų vartojimas ir galėtų lėtėti investicijos.

Tai jau paveiktų ne vien vairuotojus.

Tokį procesą pajustų beveik visa ekonomika.

Tad ar reikia ruoštis dienai, kai degalinėse nebebus kuro?

Šiuo metu pagrindo skelbti tokį scenarijų nėra.

Lietuva turi energetinio saugumo mechanizmus ir yra bendros Europos rinkos dalis. Todėl dabartinėje situacijoje daug realesnis klausimas yra ne visiškas degalų išnykimas, o jų kaina ir galimas platesnis brangios energijos poveikis ekonomikai.

Ir būtent čia slypi svarbiausia šios žiemos intriga.

Jeigu energetikos rinkos stabilizuosis, dabartinis kainų šuolis gali likti laikinu išbandymu. Tačiau jeigu įtampa užsitęs, problema persikels gerokai toliau už degalinių ribų – į transporto, maisto, šildymo, verslo sąnaudas ir galiausiai į kiekvienos šeimos biudžetą.