Aidas Užkuraitis
Paslaptinga 28-erių laboratorijos darbuotojos mirtis Rusijos Irkutsko srityje ir prieštaringa informacija apie galimą maro atvejį sulaukė Lietuvos mokslininkų dėmesio. Vis dėlto specialistės ramina – šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad Lietuvai gresia nauja epidemija ar į COVID-19 panašus scenarijus.
Kur kas daugiau klausimų kelia visai kita aplinkybė: kas iš tiesų įvyko laboratorijoje, kurioje dirbama su pavojingais ligų sukėlėjais, ir kodėl iš Rusijos pasirodžiusi informacija buvo tokia prieštaringa?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad tokiose laboratorijose privalo galioti itin griežtos biosaugos taisyklės. Todėl galimas darbuotojos užsikrėtimas laboratorijoje, jeigu tokia versija būtų patvirtinta, verstų kelti rimtų klausimų.
Iš pradžių kalbėta apie plaučių uždegimą, tačiau tada istorija ėmė keistis
Nerimas prasidėjo po žinios apie Irkutsko kovos su maru institute dirbusią jauną moterį.
Pirmieji pranešimai buvo prieštaringi. Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių apie galimą užsikrėtimą maro bakterija laboratorijoje, tačiau Rusijos institucijos šią versiją neigė ir kalbėjo apie neaiškios kilmės plaučių uždegimą.
Būtent informacijos neatitikimai sukėlė papildomų abejonių.
A. Žvirblienės vertinimu, dėl to sunku tiksliai suprasti, kas iš tikrųjų nutiko. Ji neatmeta, kad viešai gali būti žinomos ne visos incidento aplinkybės.
Tačiau kol nėra patikimų įrodymų, negalima teigti nei kad darbuotoja tikrai užsikrėtė maru, nei kad Rusijos institucijos sąmoningai slepia patvirtintą protrūkį.
Mokslininkę nustebino viena detalė: tokioje laboratorijoje tai neturėtų būti paprasta
Gyvybės mokslų centro mokslininkė Miglė Gabrielaitė atkreipė dėmesį į laboratorijų saugos sistemas.
Dirbant su pavojingais mikroorganizmais naudojamos specialios apsaugos priemonės ir procedūros, skirtos apsaugoti darbuotojus net ir įvykus incidentui.
Todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusi versija, kad darbuotoja galėjo užsikrėsti dėl vieno paprasto nelaimingo atsitikimo laboratorijoje, mokslininkei kelia abejonių.
Jeigu visų saugos reikalavimų buvo laikomasi, atsitiktinis incidentas neturėtų automatiškai baigtis darbuotojo užsikrėtimu.
Tai ir yra viena didžiausių šios istorijos mįslių.
Pats žodis „maras“ skamba grėsmingai, tačiau šiandien situacija visiškai kitokia nei prieš šimtmečius
Maras žmonijos istorijoje siejamas su katastrofiškomis epidemijomis, todėl vien jo pavadinimas gali kelti didžiulę baimę.
Tačiau šiuolaikinė medicina situaciją pakeitė iš esmės.
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, o bakterinės infekcijos gali būti gydomos tinkamais antibiotikais. Ypač svarbu ligą nustatyti ir gydymą pradėti kuo anksčiau.
Mokslininkės taip pat pabrėžia, kad maro bakterija iš gamtos nėra visiškai išnykusi. Jos natūralių židinių tebėra įvairiose pasaulio vietose, o pavienių susirgimų registruojama ir šiais laikais.
Todėl pats galimas maro atvejis savaime dar nereiškia naujos didžiulės epidemijos pradžios.
O tada nuskambėjo klausimas, kuris neramina labiausiai: ką tokioje laboratorijoje iš tikrųjų veikė?
A. Žvirblienė atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę – svarbu žinoti, kokiu tikslu laboratorijoje buvo dirbama su pavojingu mikroorganizmu.
Tam gali būti visiškai teisėtų mokslinių ir visuomenės sveikatai svarbių priežasčių: ligų stebėsena, diagnostikos tyrimai ar medicininių apsaugos priemonių kūrimas.
Rusijoje taip pat yra natūralių maro židinių, todėl jų stebėjimas savaime nėra neįprastas.
Vis dėlto profesorė pabrėžė, kad dėl informacijos trūkumo sunku įvertinti konkrečias šio incidento aplinkybes.
Ir būtent nežinomybė, o ne pats maro pavadinimas šiuo metu kelia daugiausia klausimų.
Ar liga galėtų pasiekti Lietuvą? Mokslininkės čia gerokai ramesnės
Kalbant apie tiesioginę grėsmę Lietuvai, specialistės nemato pagrindo panikai.
Natūralūs maro plitimo keliai labai skiriasi nuo COVID-19 sukėlusio viruso plitimo.
Kai kurios maro formos tarp žmonių apskritai tiesiogiai neplinta. Plaučių maro atveju infekcija gali būti perduodama artimo kontakto metu kvėpavimo lašeliais, tačiau tai nėra taip lengvai plintantis sukėlėjas kaip daugelis kvėpavimo takų virusų.
Be to, šiandien egzistuoja diagnostika, antibiotikai, kontaktų stebėjimas ir kitos infekcijų kontrolės priemonės.
Todėl scenarijus, kad iš Sibiro prasidėtų COVID-19 masto maro pandemija, specialistėms atrodo itin mažai tikėtinas.
Apie vieną kraštutinį scenarijų mokslininkė prabilo labai aiškiai
Diskusijoje buvo paliesta ir teorinė galimybė, kad pavojingas sukėlėjas galėtų būti panaudotas tyčia.
A. Žvirblienė tokią perspektyvą vertino kaip itin kraštutinę ir šiuo metu realaus pagrindo jai nemato. Profesorė pabrėžė, kad pavojingų patogenų tyčinis platinimas keltų milžinišką grėsmę ir patiems tokį veiksmą mėginantiems atlikti žmonėms.
Todėl jos pavartotas „savižudiško scenarijaus“ apibūdinimas nereiškia, kad toks planas egzistuoja ar kad yra įrodymų apie jo rengimą.
Priešingai – tai buvo teorinio, labai mažai tikėtino scenarijaus apibūdinimas.
COVID-19 pasikartojimo mokslininkės nesitiki – tam yra labai konkreti priežastis
M. Gabrielaitė pabrėžė vieną svarbiausių skirtumų: COVID-19 pandemiją sukėlė virusas, o marą – bakterija.
Šiuolaikinė medicina prieš maro bakteriją turi priemonių, kurių žmonija neturėjo istorinių maro pandemijų laikais.
Be to, šios bakterijos gebėjimas plisti tarp žmonių yra ribotesnis.
Dėl to vienas įtariamas atvejis, net jeigu jis būtų galutinai patvirtintas, dar nebūtų ženklas, kad pasaulis stovi prie naujos pandemijos slenksčio.
Didžiausia mįslė liko neišspręsta – kas iš tiesų nutiko Irkutske?
Šiuo metu būtent tai yra svarbiausias klausimas.
Nėra patikimų duomenų apie plataus masto maro protrūkį Rusijoje, o juo labiau apie ligos plitimą Lietuvos kryptimi.
Tačiau jaunos laboratorijos darbuotojos mirtis, skirtingos pirminės versijos ir neaiškios galimo incidento aplinkybės palieka nemažai neatsakytų klausimų.
Mokslininkių žinutė gana aiški: pats maras šiuolaikiniame pasaulyje nebėra tokia nekontroliuojama grėsmė, kokia buvo prieš šimtmečius. Daug didesnį nerimą šioje istorijoje kelia tai, kad iki šiol nėra iki galo aišku, kas nutiko laboratorijoje ir ar visuomenei atskleistos visos svarbios aplinkybės.
