Prieš šildymo sezoną – nerimas dėl malkų: ar Lietuvoje iš tiesų ruošiamasi uždrausti jomis šildytis? Paaiškėjo, kas keičiasi iš tikrųjų

Artėjant šalčiams dalį nuosavų namų gyventojų pasiekė nerimą kelianti informacija – esą malkomis kūrenamų krosnių ir katilų dienos suskaičiuotos, o Europos Sąjungos reikalavimai gali priversti žmones atsisakyti vieno seniausių šildymo būdų.

Tačiau skambi frazė „uždraus šildytis malkomis“ neatspindi dabartinės situacijos. Visuotinio draudimo Lietuvos gyventojams savo namus šildyti malkomis nėra.

Pokyčiai iš tiesų vyksta, tačiau jie susiję su oro tarša, šildymo įrenginių efektyvumu ir tam tikrų kuro rūšių naudojimu. Be to, nuo 2026 metų gegužės Lietuvoje jau galioja vienas svarbus draudimas – tik jis taikomas ne malkoms.

Draudimas jau įsigaliojo, tačiau daugelis supainiojo vieną esminę detalę

Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, taip pat Birštone, Druskininkuose, Neringoje bei Palangoje uždrausta buitiniuose taršos šaltiniuose deginti kietąjį iškastinį kurą.

Kalbama apie akmens anglį, lignitą ir durpes.

Malkos yra biomasė, o ne kietasis iškastinis kuras, todėl šis draudimas jų neapima.

Tai reiškia, kad žmogus, turintis malkomis kūrenamą krosnį ar katilą, vien dėl šio gegužę įsigaliojusio pakeitimo jos išmesti neprivalo.

Tačiau štai kur prasideda tikrieji pokyčiai – seni katilai atsiduria vis didesniame dėmesio centre

Europos Sąjungoje jau galioja ekologinio projektavimo reikalavimai naujiems kietojo kuro šildymo įrenginiams.

Jais nustatomi energinio efektyvumo ir išmetamų teršalų – kietųjų dalelių, anglies monoksido, dujinių organinių junginių bei azoto oksidų – ribiniai dydžiai.

Kietojo kuro katilams tokie ekologinio projektavimo reikalavimai taikomi nuo 2020 metų, o vietiniams kietojo kuro šildytuvams – nuo 2022-ųjų.

Taigi kryptis aiški: į rinką patenkanti nauja šildymo įranga turi būti vis efektyvesnė ir mažiau teršti aplinką.

Tačiau tai nėra tas pats, kas nurodymas visiems žmonėms nustatytą dieną nustoti kūrenti turimas malkines krosnis.

Ir vis dėlto Europoje vyksta diskusija, kuri malkomis besišildantiems žmonėms svarbi

Daugiausia nerimo sukėlė diskusijos dėl būsimų griežtesnių ekologinio projektavimo taisyklių kietojo kuro šildymo įrangai.

Tokios taisyklės pirmiausia veikia naujų įrenginių rinką – kokius katilus ar krosneles gamintojai gali pateikti rinkai ir kokius efektyvumo bei taršos standartus jie turi atitikti.

Būtent čia svarbu atskirti du visiškai skirtingus dalykus.

Griežtesni reikalavimai naujai krosniai ar katilui nėra draudimas žmogui kūrenti malkas.

Todėl teiginys, kad Europos Sąjunga tiesiog nustatys datą ir uždraus visiems gyventojams šildytis mediena, šiuo metu būtų klaidinantis.

Tačiau vienos kuro rūšys Lietuvoje jau atsidūrė už raudonos linijos

Akmens anglies, lignito ar durpių naudojimo draudimas didžiuosiuose miestuose ir kurortuose nėra vien rekomendacija.

Už jo nesilaikymą fiziniam asmeniui gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda gali siekti nuo 170 iki 1170 eurų.

Kontrolė patikėta savivaldybių administracijoms.

Todėl žmogui, kuris anksčiau savo katile kūreno akmens anglį, šis šildymo sezonas iš tiesų jau kitoks.

Malkomis besišildančių gyventojų padėtis nėra tokia pati.

Valstybė žmones bando pastūmėti dar viena kryptimi – už katilo pakeitimą siūlomi pinigai

Kartu su griežtesniais taršos reikalavimais valstybė finansinėmis priemonėmis skatina atsisakyti senų ir neefektyvių šildymo įrenginių.

Lietuvos energetikos agentūros administruojama parama gali būti naudojama neefektyviems biomasę ar iškastinį kurą naudojantiems katilams pakeisti efektyvesnėmis šilumos gamybos technologijomis individualiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Todėl ilgalaikė valstybės kryptis matoma gana aiškiai – mažiau taršūs ir efektyvesni namų šildymo sprendimai.

Tačiau kol kas tai nėra visuotinis įsakymas atsisakyti malkų.

Šiemet gyventojų laukia dar viena naujovė – šildymo sezonas jau prasidėjo pagal naujas taisykles

Nuo šių metų oficiali šildymo sezono pradžia Lietuvoje nustatyta spalio 1 dieną, o pabaiga – balandžio 30-ąją.

Vis dėlto tai nereiškia, kad spalio 1-osios rytą radiatoriai automatiškai įkaista kiekviename daugiabutyje.

Modernizuoti šilumos punktai šildymą reguliuoja pagal oro temperatūrą, o senesnėse sistemose tebėra svarbūs savivaldybių sprendimai. Šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų jau yra modernūs ir automatizuoti.

O sąskaitos gali pateikti nemalonią staigmeną

Šis sezonas išsiskirs ne vien naujomis taisyklėmis.

VERT prognozuoja, kad šilumos energija gali kainuoti maždaug 13–25 proc. daugiau nei praėjusį šildymo sezoną, o Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja maždaug 15–20 proc. augimą.

Papildomą poveikį padarė ir anksčiau panaikinta 9 proc. PVM lengvata centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.

Todėl malkomis besišildantiems žmonėms šiuo metu aktualesnis klausimas gali būti ne galimas jų uždraudimas, o pati šildymo kaina ir senos įrangos efektyvumas.

Tad ar ateina diena, kai malkų į krosnį mesti nebebus galima?

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles – tokio visuotinio draudimo Lietuvoje nėra.

Nuo gegužės didžiuosiuose miestuose ir kurortuose uždrausta akmens anglis, lignitas bei durpės, bet ne malkos. Europos Sąjungos ekologinio projektavimo taisyklės savo ruožtu kelia efektyvumo ir taršos reikalavimus šildymo įrangai.

Todėl skambi žinia apie artėjantį visišką malkų draudimą šiuo metu yra gerokai stipresnė už realius teisės aktus.

Pokytis vyksta kita kryptimi: senas ir daug teršiančias šildymo technologijas palaipsniui siekiama pakeisti efektyvesnėmis. Tačiau malkomis besišildančiam Lietuvos gyventojui šį sezoną vien dėl kuro rūšies krosnies užgesinti nereikia.