Rusijoje sudužo vienas svarbiausių strateginių bombonešių: paaiškėjo, kas buvo jo viduje – pirminiai duomenys slėpė kur kas didesnę netektį

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose įvykusi strateginio bombonešio „Tu-95MS“ katastrofa įgauna naujų detalių. Iš pradžių Maskva skelbė apie šešis žuvusius įgulos narius ir vieną išgyvenusį žmogų, tačiau vėliau pasirodžiusi informacija rodo kitokį vaizdą – lėktuve galėjo būti devyni kariškiai, o aštuoni iš jų žuvo.

Dar daugiau dėmesio sulaukė paaiškėjusios kai kurių lėktuve buvusių karininkų tapatybės. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos ir atvirųjų šaltinių tyrėjų duomenimis, mažiausiai trys iš žuvusių karininkų anksčiau buvo siejami su Rusijos strateginės aviacijos kovinėmis misijomis kare prieš Ukrainą.

Tačiau svarbi ir pati prarasto orlaivio reikšmė. „Tu-95MS“ yra vienas iš pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio strateginės aviacijos lėktuvų, o jų gamyba baigėsi dar praėjusiame amžiuje. Todėl kiekviena tokia katastrofa Rusijai reiškia praradimą, kurio greitai pakeisti nauju tokiu pat lėktuvu neįmanoma.

Katastrofa įvyko toli nuo Ukrainos – viskas prasidėjo netrukus po pakilimo

Nelaimė įvyko rugsėjo 29 dieną Amūro srityje, netoli Krasnojarevo gyvenvietės.

„Tu-95MS“ pakilo iš Ukrainkos karinio aerodromo. Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad buvo vykdomas mokomasis skrydis.

Orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje, todėl apie aukas tarp civilių nepranešta.

Rusijos institucijos taip pat tvirtino, kad katastrofos metu bombonešis negabeno amunicijos.

Pirminė versija – techninis gedimas. Galutinės oficialios katastrofos priežastys kol kas nėra paskelbtos.

Iš pradžių Maskva paskelbė vienus skaičius, tačiau po kelių dienų išryškėjo neatitikimas

Pirmuosiuose Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose buvo teigiama, kad žuvo šeši įgulos nariai, o septintas žmogus išgyveno ir buvo nugabentas į gydymo įstaigą.

Tačiau po kelių dienų regioninėje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė kitokia informacija.

Pranešta, kad katastrofoje iš tiesų žuvo aštuoni kariškiai.

Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida vėliau nustatė jų tapatybes ir nurodė, kad šeši žuvusieji sudarė pagrindinę „Tu-95MS“ įgulą, o dar du aukštesnio rango karininkai lėktuve galėjo būti kaip papildomi įgulos nariai ar tikrinantys pareigūnai.

Tai reikštų, kad katastrofos metu orlaivyje buvo daugiau žmonių, nei buvo galima suprasti iš pirmųjų oficialių pranešimų.

Tada paaiškėjo detalė, dėl kurios ši katastrofa sulaukė dar daugiau dėmesio

Tarp žuvusiųjų buvo keli aukštesnio rango Rusijos strateginės aviacijos karininkai.

Viešai paskelbtoje informacijoje minimi majoras Andrejus Lobanovas, pulkininkas leitenantas Fiodoras Pavliukovas ir pulkininkas leitenantas Andrejus Gerasimovas.

Atvirųjų šaltinių tyrėjai ir Ukrainos projektai šiuos karininkus anksčiau siejo su Rusijos strateginės aviacijos operacijomis bei raketų smūgiais Ukrainai.

Tačiau šiuos teiginius svarbu vertinti atsargiai – tai nėra nepriklausomo teismo nustatyti faktai apie konkrečių asmenų atsakomybę už atskirus smūgius.

Patikimiau nustatyta tai, kad žuvę karininkai tarnavo Rusijos tolimojo nuotolio strateginėje aviacijoje.

Ir tai dar ne viskas – lėktuve buvo ne vien eilinė įgula

Paskelbtame žuvusiųjų sąraše nurodomi skirtingas pareigas ėję kariškiai.

Tarp jų – eskadrilės vadas, antrasis pilotas, navigatoriai, skrydžio inžinierius ir radijo operatorius.

Dar du lėktuve buvę aukšto rango karininkai ėjo vadovaujamas pareigas – vienas buvo pulko vado pavaduotojas skrydžių rengimui, kitas – „Tu-95“ eskadrilės vadas.

Todėl katastrofa Rusijos strateginei aviacijai reiškia ne tik paties lėktuvo praradimą. Žuvo ir ilgametę patirtį turėję karininkai.

Pats sudužęs lėktuvas Rusijai – ypatingas: naujo tokio pasigaminti paprastai nebegalima

„Tu-95“ istorija siekia dar Sovietų Sąjungos laikus. Pirmasis šios šeimos lėktuvas į orą pakilo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

Vėliau buvo sukurtos modernizuotos versijos, tarp jų ir „Tu-95MS“.

Rusija šiuos lėktuvus iki šiol remontuoja bei modernizuoja, tačiau serijinė „Tu-95MS“ gamyba baigėsi 1992 metais.

Tai esminė detalė.

Praradus vieną tokį orlaivį, negalima tiesiog užsakyti naujo ir po kelių mėnesių papildyti parko. Rusija gali remontuoti ir modernizuoti išlikusius lėktuvus, tačiau pats jų skaičius yra ribotas.

Pastarieji metai šiam lėktuvų parkui tapo itin sudėtingi

Dar prieš šią katastrofą Rusijos strateginės aviacijos parkas buvo patyręs nuostolių.

2025 metais Ukrainos surengta operacija „Voratinklis“ buvo nukreipta prieš kelis Rusijos karinius aerodromus, kuriuose laikyti strateginės aviacijos lėktuvai. Per ją dalis „Tu-95“ buvo sunaikinta arba apgadinta.

Po šių įvykių Ukrainkos bazė Tolimuosiuose Rytuose tapo dar svarbesnė Rusijos tolimojo nuotolio aviacijai.

Būtent iš šios bazės rugsėjo 29-ąją pakilo ir vėliau sudužęs „Tu-95MS“.

Katastrofos priežastis kol kas nepatvirtinta – čia lieka svarbiausias klaustukas

Netrukus po nelaimės pasirodė įvairių versijų apie galimus techninius gedimus.

Tačiau galutinė oficialaus tyrimo išvada kol kas nepaskelbta.

Todėl būtų per anksti tvirtinti, kad katastrofą sukėlė konkretus variklio, kitos sistemos gedimas ar įgulos veiksmai.

Žinoma tik tiek, kad Rusijos institucijos sudarė komisiją katastrofos aplinkybėms tirti, o pirminiuose pranešimuose techninis gedimas įvardytas kaip viena svarbiausių tikrinamų versijų.

Rusijai skaudžiausia gali būti ne viena sudužusi mašina

Iš pirmo žvilgsnio vieno lėktuvo praradimas tokiai valstybei kaip Rusija gali neatrodyti lemiamas. Tačiau „Tu-95MS“ atvejis kitoks.

Šių strateginių bombonešių parkas nėra neribotas, nauji tokio modelio lėktuvai nebegaminami, o daliai turimų orlaivių reikalingas remontas ir modernizacija.

Dabar prie ankstesnių kovinių nuostolių prisidėjo dar viena katastrofa.

Ir tik po kelių dienų paaiškėjo, kad pirmieji oficialiai paskelbti skaičiai greičiausiai neatskleidė viso nelaimės masto.

Rusija prarado ne tik dar vieną sunkiai pakeičiamą „Tu-95MS“. Naujausi duomenys rodo, kad katastrofoje žuvo aštuoni strateginės aviacijos kariškiai, tarp kurių buvo ir aukštas pareigas ėję karininkai. Dabar lieka svarbiausias neatsakytas klausimas – kas tiksliai nutiko lėktuvui vos jam pakilus iš Ukrainkos karinės bazės.