Aidas Užkuraitis
Pastarosiomis savaitėmis vėl suaktyvėjusios JAV pastangos priartinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų atskleidė, kur slypi didžiausia kliūtis. Po susitikimų Maskvoje ir Kyjive Donaldo Trumpo pasiuntinys Jaredas Kushneris viešai prabilo apie klausimą, dėl kurio susitarimo iki šiol nepavyksta pasiekti.
Tai – teritorijos.
Vladimiras Putinas JAV derybininkams išdėstė, kokią ribą Rusija norėtų matyti galimame susitarime. Ukraina su tokiomis teritorinėmis nuolaidomis nesutinka, o būtent todėl, J. Kushnerio teigimu, didžioji dalis kitų taikos susitarimo klausimų lieka neišspręsta iki galo.
Tačiau JAV pasiuntinys kartu pasiuntė ir kitą signalą: Vašingtonas derybų proceso nelaiko žlugusiu. Priešingai – artimiausiomis savaitėmis gali būti paskelbta apie naujus žingsnius.
Kushneris įvardijo pagrindinę kliūtį
Kalbėdamas kasmetiniame „Yalta European Strategy“ forume Kyjive J. Kushneris gana atvirai apibūdino situaciją.
Pasak jo, V. Putinas jau yra išdėstęs, ko siekia teritoriniu klausimu. Jeigu Ukraina sutiktų su Rusijos reikalaujamomis teritorinėmis nuolaidomis, dėl likusių susitarimo punktų, J. Kushnerio vertinimu, būtų gerokai lengviau susitarti.
Tačiau Ukraina to daryti nenori.
Todėl JAV tarpininkams dabar tenka ieškoti sprendimo, kuris nepažeistų Ukrainos pozicijos, bet kartu sukurtų galimybę priversti Rusiją nutraukti karą.
J. Kushneris tai pavadino būtinybe rasti „kūrybišką sprendimą“.
Būtent ši formuluotė parodo, kokioje sudėtingoje padėtyje šiuo metu atsidūrė derybos.
Ką iš tikrųjų reikalauja Maskva?
Didžiausias ginčas susijęs su Donbasu.
Rusija siekia kontroliuoti teritorijas, kurių dalies jos kariuomenė iki šiol nėra užėmusi. Maskva savo reikalavimus pateikia kaip vieną esminių galimo karo užbaigimo sąlygų.
Kyjivui tai reikštų savanoriškai atsisakyti dalies teritorijų, kurias šiuo metu kontroliuoja Ukraina.
Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad tokio masto teritoriniai klausimai negali būti išspręsti vien techninėse derybose.
Jo pozicija – tokius sprendimus gali svarstyti tik valstybių lyderiai.
Todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusią frazę apie V. Putino „nubrėžtą ribą“ svarbu suprasti teisingai: tai nėra jau suderinta būsima Ukrainos ir Rusijos siena.
Tai Rusijos derybinė pozicija.
JAV pasiuntiniai Maskvoje praleido daugiau nei tris valandas
Naujas diplomatinis etapas prasidėjo rugsėjo pradžioje.
JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugsėjo 5 dieną Maskvoje daugiau nei tris valandas kalbėjosi su V. Putinu.
Kremlius po susitikimo derybas pavadino naudingomis, tačiau apie konkretų proveržį nepaskelbė.
Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad amerikiečiai pateikė kelias idėjas, kaip būtų galima judėti link susitarimo.
Tačiau V. Putinas tuo pat metu kartojo senąją Maskvos poziciją – esą būtina pašalinti vadinamąsias konflikto „pagrindines priežastis“.
Po Maskvos JAV pasiuntiniai išvyko į Kyjivą.
Kyjive nuotaikos jau buvo gerokai atsargesnės
Susitikę su V. Zelenskiu amerikiečiai derybas vadino konstruktyviomis ir teigė matantys galimybių tęsti procesą.
Tačiau Ukrainos prezidentas kalbėjo atsargiau.
V. Zelenskis viešai pripažino manantis, kad karas greičiausiai tęsis ir žiemą.
Tai buvo svarbus signalas – nepaisant intensyvių diplomatinių kontaktų, jokio susitarimo, galinčio artimiausiu metu sustabdyti kovas, dar nėra.
Ukraina tuo pat metu ruošiasi galimoms naujoms Rusijos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą ir prašo partnerių papildomos oro gynybos paramos.
Putinas savo pozicijos nesušvelnino
Dar vieną svarbią detalę atskleidė „Bloomberg“ šaltiniai.
Pasak jų, JAV ir Europos pareigūnai po naujausių susitikimų nemato ženklų, kad V. Putinas būtų pasirengęs reikšmingai sušvelninti savo reikalavimus.
Priešingai – Rusijos prezidentas ir toliau siekia kontroliuoti Donbasą.
Todėl dalis Vakarų pareigūnų jau rengiasi scenarijui, kad karas tęsis ir 2027 metais.
Tai smarkiai kontrastuoja su optimistiškesniais JAV pasiuntinių pareiškimais apie galimybę atgaivinti derybas.
Vis dėlto atsirado naujas terminas
J. Kushneris Kyjive pateikė ir vieną konkretesnę užuominą.
Jis teigė besitikintis, kad maždaug per artimiausias dvi savaites bus galima paskelbti apie tolesnius JAV vadovaujamo derybų proceso žingsnius.
Tuo pat metu Ukrainoje kalbama apie galimą trišalių Ukrainos, JAV ir Rusijos derybų atnaujinimą spalį.
Tai būtų pirmasis toks derybų etapas po ilgesnės pertraukos.
Tačiau net ir naujas susitikimas savaime nereikštų, kad susitarimas jau arti.
Kol teritorijų klausimu Maskvos ir Kyjivo pozicijas skiria toks didelis atstumas, bet koks kompromisas bus itin sudėtingas.
Kremlius patvirtino – teritorijos yra svarbiausias klausimas
Rugsėjo 13 dieną V. Putino patarėjas J. Ušakovas dar kartą patvirtino, kad Maskvai teritorinis klausimas išlieka pagrindinis.
Tai svarbus pareiškimas, nes jis sutampa su tuo, ką viešai papasakojo J. Kushneris.
Taigi abi pusės iš esmės pripažįsta, kur šiuo metu yra didžiausias derybų mazgas.
Skiriasi tik požiūris į tai, kaip jį išspręsti.
Rusija nori teritorinių nuolaidų.
Ukraina nenori atiduoti savo kontroliuojamų teritorijų vien tam, kad būtų pasirašytas susitarimas.
O JAV bando surasti formulę, kuri leistų šias dvi pozicijas priartinti.
Vien teritorijų klausimo neužteks
Net jeigu būtų rastas kompromisas dėl teritorijų, liktų daugybė kitų problemų.
Ukrainai itin svarbios ilgalaikės saugumo garantijos – Kyjivas nori būti tikras, kad susitarimas netaps tik pauze, po kurios Rusija galėtų vėl pradėti karą.
Diskutuojama ir apie sankcijas Rusijai, Ukrainos saugumą, ekonomikos atkūrimą bei būsimus santykius su Vakarais.
Būtent todėl J. Kushneris pabrėžė, kad galutinis susitarimas turi sukurti sistemą, kuri neleistų tokiam karui pasikartoti.
Tai gali būti net sudėtingesnė užduotis nei vien nubrėžti liniją žemėlapyje.
Artimiausios savaitės gali parodyti tikrąją padėtį
Po naujausio diplomatinio maratono situacija tapo aiškesnė, tačiau ne paprastesnė.
V. Putinas savo teritorinių reikalavimų neatsisakė.
V. Zelenskis nesutinka atiduoti Rusijai Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.
JAV pasiuntiniai mano, kad dar galima ieškoti kompromiso.
Todėl dabar daug kas priklausys nuo to, kokį „kūrybišką sprendimą“ Vašingtonas bandys pasiūlyti.
J. Kushneris užsiminė, kad naujienų gali būti jau per artimiausias dvi savaites. Tačiau kol kas svarbiausia kliūtis niekur nedingo – V. Putino nubrėžta teritorinė riba Kyjivui tebėra nepriimtina.
