Aidas Užkuraitis
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje svarstoma nauja kryptis santykiuose su Maskva sukėlė diskusijų bangą. Prezidento specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as iškėlė idėją, pagal kurią politinių kalinių išlaisvinimas galėtų tapti platesnių derybų su Rusija dalimi.
Mainais būtų svarstomas laipsniškas sankcijų švelninimas ir ekonominių ryšių su Maskva atnaujinimas.
Šalininkai tokį kelią vertina kaip galimybę išlaisvinti kalinamus žmones ir kartu sukurti naujus dialogo kanalus. Tačiau kritikai mato pavojingą precedentą: jeigu politinių kalinių paleidimas tampa ekonomiškai vertinga derybų priemone, autoritarinėms valdžioms gali atsirasti paskata sulaikyti dar daugiau žmonių.
Būtent dėl to viešojoje erdvėje nuskambėjo itin aštrus palyginimas – esą tokioje sistemoje „žmonės tampa nafta“.
Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas – tačiau už jo slypi daug didesnis sandoris
Idėjos esmė – mėginti suderinti žmogaus teisių klausimus su platesniu JAV ir Rusijos ekonominių santykių atnaujinimu.
Johnas Coale’as siūlo politinių kalinių klausimą paversti viena iš derybų su Maskva dalių.
Pagal svarstomą modelį Rusijai paleidus politinius kalinius būtų galima kalbėti apie laipsnišką sankcijų švelninimą ir ekonominių ryšių atkūrimą.
Tokiu būdu Vašingtonas tikėtųsi pasiekti kelis tikslus vienu metu: padėti kalinamiems žmonėms, atverti papildomą komunikacijos kanalą su Kremliumi ir galbūt paskatinti Maskvą judėti karo Ukrainoje užbaigimo link.
Tačiau būtent čia prasideda sudėtingiausia šios idėjos dalis.
Vienas klausimas privertė kritikus sunerimti: kas nutiks po pirmojo sėkmingo sandorio?
Jeigu valstybė už politinių kalinių paleidimą gauna ekonominių nuolaidų, atsiranda rizika, kad pats žmogus tampa vertingu derybų objektu.
Kritikų argumentas paprastas.
Jeigu kelių kalinių paleidimas leidžia pasiekti sankcijų sušvelninimą ar kitą ekonominę naudą, režimas ateityje teoriškai gali būti suinteresuotas turėti daugiau žmonių, kuriuos būtų galima panaudoti derybose.
Būtent dėl šios priežasties iniciatyva sulaukė prieštaringų vertinimų tarp Rusijos politikos ir žmogaus teisių ekspertų.
Problema nėra pats siekis išlaisvinti kalinius.
Klausimas – kokia kaina už tai sumokama ir kokį precedentą ji sukuria ateičiai.
Tada nuskambėjo palyginimas, kuris tapo visos diskusijos simboliu
Vienas kritikų pavartojo itin ryškią metaforą.
Anksčiau Rusija tarptautiniuose santykiuose galėjo naudotis nafta, dujomis ar kitais ekonominiais ištekliais.
Dabar, kritikų požiūriu, panašų vaidmenį rizikuoja įgyti žmonės.
Iš čia ir atsirado mintis, kad „žmonės tapo nafta“.
Tai nėra pažodinis Trumpo administracijos politikos apibūdinimas, o kritikų metafora, kuria jie perspėja apie galimą tokio derybų modelio šalutinį poveikį.
Ir šį skirtumą svarbu pabrėžti.
JAV pasiūlymo tikslas deklaruojamas kaip politinių kalinių išlaisvinimas ir naujų dialogo kanalų kūrimas, o teiginys apie žmones kaip „naftą“ yra šio pasiūlymo kritikų vertinimas.
Tačiau politiniai kaliniai gali būti tik pradžia – svarstomi gerokai didesni ekonominiai susitarimai
Diskusija neapsiriboja vien kalinių išlaisvinimu.
JAV administracijos aplinkoje taip pat svarstoma galimybė ateityje atkurti dalį ekonominių santykių su Rusija.
Kalbama apie didelio masto verslo projektų galimybę, jeigu tai taptų platesnės strategijos siekiant užbaigti karą dalimi.
Tokios idėjos reikštų reikšmingą posūkį.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Vakarų valstybės įvedė daugybę sankcijų, kuriomis buvo siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti karą ir apsunkinti prieigą prie technologijų bei kapitalo.
Todėl bet koks rimtesnis sankcijų švelninimas būtų ne techninis, o didelės politinės reikšmės sprendimas.
Ir štai čia atsiranda Ukraina – be jos visas planas tampa dar sudėtingesnis
JAV ir Rusijos ekonominių santykių klausimo praktiškai neįmanoma visiškai atskirti nuo karo Ukrainoje.
Jeigu sankcijų švelninimas būtų siūlomas mainais tik už politinių kalinių paleidimą, kiltų klausimas, kaip tai paveiktų Vakarų ekonominį spaudimą Maskvai dėl karo.
Jeigu ekonominės nuolaidos būtų platesnio taikos susitarimo dalis, situacija būtų kitokia.
Todėl svarbiausia tampa ne vien tai, ar sankcijos galėtų būti sušvelnintos, bet ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis tai būtų daroma.
Šiuo metu kalbama apie svarstomą diplomatinę kryptį, o ne jau įgyvendintą galutinį susitarimą.
Trumpo administracija ieško būdų pralaužti situaciją, kuri ilgą laiką atrodė įšaldyta
Vašingtonas pastaruoju metu aktyviai ieško skirtingų formatų, kurie galėtų atverti kelią Rusijos ir Ukrainos deryboms.
JAV taip pat siekia palaikyti tiesioginius komunikacijos kanalus su Maskva.
Coale’o pasiūlymas į šį procesą įtrauktų dar vieną elementą – žmogaus teisių ir politinių kalinių klausimą.
Teoriškai tai galėtų leisti pradėti nuo mažesnių susitarimų.
Jeigu šalys sugebėtų susitarti dėl žmonių paleidimo, vėliau būtų mėginama pereiti prie sudėtingesnių klausimų.
Tačiau kritikai būtent čia mato spąstus.
Rusijai toks modelis galėtų atverti tai, ko Maskva siekia jau ilgą laiką
Sankcijų panaikinimas arba bent dalinis jų sušvelninimas Rusijai būtų ekonomiškai reikšmingas.
Tai galėtų palengvinti prekybą, finansinius atsiskaitymus, investicijas ir technologijų prieinamumą.
Todėl sankcijos yra vienas svarbiausių Vakarų turimų ekonominio spaudimo instrumentų.
Jeigu dalis jų būtų panaikinta, mainais būtų tikimasi konkrečių Rusijos veiksmų.
Didžiausia diskusija ir vyksta dėl to, kokie veiksmai būtų pakankami tokioms nuolaidoms pateisinti.
Politinių kalinių paleidimas savaime būtų reikšmingas žmonėms ir jų šeimoms.
Tačiau strateginiu požiūriu kyla klausimas, ar tai būtų pakankamas pagrindas atsisakyti dalies ekonominio spaudimo.
Yra ir kita medalio pusė – kalėjime esančiam žmogui geopolitinės diskusijos atrodo visai kitaip
Diskutuojant apie sankcijas lengva viską paversti skaičiais, prekybos apimtimis ir politinėmis strategijomis.
Tačiau politinių kalinių klausimo centre yra konkretūs žmonės.
Jiems ir jų šeimoms susitarimas, leidžiantis išeiti į laisvę, gali turėti milžinišką reikšmę.
Todėl dilema nėra paprasta.
Viena vertus, galima pasiekti realų rezultatą ir išlaisvinti žmones.
Kita vertus, reikia užtikrinti, kad tokie susitarimai nesukurtų sistemos, kurioje nauji sulaikymai taptų naudinga priemone siekiant būsimų nuolaidų.
Būtent dėl šios priežasties ekspertų vertinimai taip smarkiai išsiskiria.
Viena detalė čia ypač svarbi – galutinio susitarimo dar nėra
Kalbos apie galimą sankcijų švelninimą nereiškia, kad JAV jau priėmė sprendimą panaikinti sankcijas Rusijai.
Tai yra svarstoma diplomatinė kryptis.
Taip pat nėra galutinai nustatyta, kokios sankcijos galėtų būti keičiamos, kokio masto ekonominiai santykiai galėtų būti atnaujinami ir kokių konkrečių veiksmų už tai būtų reikalaujama iš Maskvos.
Todėl teiginiai, kad Vašingtonas jau nusprendė „atšaukti sankcijas Rusijai“, būtų pernelyg kategoriški.
Šiuo metu svarbiausia yra pati kryptis – Trumpo komanda ieško naujų svertų dialogui su Kremliumi.
Už vienos skambios frazės slepiasi klausimas, į kurį lengvo atsakymo nėra
„Žmonės tapo nafta“ – stipri frazė, tačiau ji tiksliai parodo kritikų keliamą dilemą.
Jeigu politinio kalinio išlaisvinimas gali atnešti valstybei ekonominę naudą, kaip užtikrinti, kad ateityje žmonės nebūtų sulaikomi tam, kad vėliau taptų derybų priemone?
Kita vertus, visiškai atsisakius tokių derybų, galimybę atgauti laisvę gali prarasti jau dabar kalinami žmonės.
Todėl Trumpo komandos svarstoma strategija gali tapti vienu sudėtingiausių būsimo dialogo su Maskva klausimų.
Nes šiose derybose kalbama ne tik apie pinigus, sankcijas ar verslą.
Svarbiausias klausimas bus tai, ar įmanoma išlaisvinti žmones nesukuriant sistemos, kurioje pats žmogus tampa vertinga politinių derybų „valiuta“.
