Klaipėdoje – netikėtas migracijos lūžis: atvykėliai iš vienos Azijos šalies jau aplenkė ukrainiečius

Klaipėdos migracijos žemėlapis keičiasi greičiau, nei galėjo pasirodyti dar prieš kelerius metus. Ilgą laiką tarp naujai į uostamiestį atvykstančių užsieniečių dominavo ukrainiečiai ir kitų Rytų Europos šalių piliečiai, tačiau naujausi 2026 metų duomenys atskleidė visiškai kitokią tendenciją.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius daugiausia gyvenamąją vietą Klaipėdoje naujai deklaravo ne ukrainiečiai, baltarusiai ar rusai.

Pirmoje vietoje atsidūrė Filipinų piliečiai.

Skirtumas kol kas simbolinis – vos du žmonės. Tačiau pažvelgus į tai, kiek filipiniečių Lietuvoje buvo vos prieš ketverius metus, pokyčio mastas atrodo gerokai įspūdingiau.

Vos dviejų žmonių skirtumas, tačiau už jo slepiasi kur kas didesnis pokytis

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje naujai deklaravo 698 Filipinų piliečiai.

Ukrainos piliečių buvo 696.

Toliau rikiuojasi Kazachstano piliečiai – jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje deklaravo 303. Iš Uzbekistano atvyko 225, o iš Indijos – 163 žmonės.

Taigi kalbant tik apie šiemet naujai gyvenamąją vietą deklaravusius užsieniečius, filipiniečiai pirmą kartą aplenkė ukrainiečius.

Tačiau tai nereiškia, kad Klaipėdoje filipiniečių jau gyvena daugiau nei ukrainiečių.

Štai čia slypi svarbiausia detalė – antraštės skaičiai gali lengvai suklaidinti

Bendras Klaipėdoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius tebėra nepalyginamai didesnis.

Šiuo metu uostamiestyje gyvenamąją vietą deklaravę beveik 10 tūkst. Ukrainos piliečių.

Taip pat Klaipėdoje deklaruota apie 1,7 tūkst. Baltarusijos ir 1,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Todėl 698 ir 696 skaičiai parodo ne bendrą šių tautybių gyventojų skaičių mieste, o tai, kiek jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje naujai deklaravo per devynis šių metų mėnesius.

Būtent šioje kategorijoje filipiniečiai išsiveržė į pirmąją vietą.

Dar prieš ketverius metus jų visoje Lietuvoje buvo vos apie 150 – dabar skaičius pribloškia

Pokytis ypač ryškus pažvelgus ne tik į Klaipėdą, bet ir į visą Lietuvą.

Migracijos departamento duomenimis, prieš ketverius metus Lietuvoje gyveno vos apie pusantro šimto Filipinų piliečių.

Dar 2025 metų sausį jų skaičius nesiekė tūkstančio.

Dabar Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip 5,5 tūkst. filipiniečių.

Vadinasi, per palyginti trumpą laiką ši migrantų bendruomenė išaugo daug kartų.

Ir Klaipėda tapo viena vietų, kur šis pasikeitimas matomas ypač aiškiai.

Kodėl būtent Klaipėda? Atsakymas slypi ne turizme

Didžioji dalis šio migracijos pokyčio susijusi su darbo rinka.

Klaipėda yra ne tik pajūrio kurortams artimas miestas, bet ir vienas svarbiausių Lietuvos pramonės, logistikos bei jūrinio verslo centrų.

Čia veikia uostas, laivų statybos ir remonto bendrovės, metalo konstrukcijų gamintojai, statybų įmonės bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios gamyklos.

Būtent šiuose sektoriuose vis dažniau galima sutikti darbuotojų iš Filipinų.

Kai kuriose uostamiesčio įmonėse jų jau dirba šimtai.

Darbdaviai žvalgosi vis toliau – Lietuvos darbo migracijos geografija keičiasi

Prieš kelerius metus Lietuvos darbdaviams ieškant darbuotojų užsienyje dažniausiai buvo kalbama apie ukrainiečius ir baltarusius.

Vėliau sparčiai daugėjo darbuotojų iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos ir kitų Centrinės Azijos valstybių.

Dabar vis ryškiau matoma dar viena kryptis – Pietryčių Azija.

Filipinai Lietuvos darbdaviams tampa viena darbuotojų paieškos rinkų, ypač tuose sektoriuose, kuriuose trūksta vietinių specialistų.

Prie augimo prisideda ir stiprėjantys Lietuvos bei Filipinų ryšiai. 2026 metais šalys pasirašė bendradarbiavimo susitarimų, apimančių ir darbo migracijos klausimus.

Vien per metus Klaipėdoje matomas ryškus šuolis

Praėjusiais metais Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravo 498 Filipinų piliečiai.

Šiemet per devynis mėnesius jų jau yra 698.

Tai maždaug 40 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus, nors 2026-ieji dar nesibaigė.

Jeigu dabartinė tendencija tęsis, metų pabaigos skaičius gali būti dar didesnis.

Vis dėlto migracijos srautai nėra pastovūs, todėl vien iš devynių mėnesių duomenų negalima tiksliai prognozuoti galutinio metų rezultato.

Pažvelgus vos dvejus metus atgal, Klaipėdos žemėlapis atrodė visai kitaip

2024 metais tarp naujai Klaipėdoje apsigyvenusių užsieniečių dominavo visai kitos valstybės.

Tais metais daugiausia gyvenamąją vietą mieste deklaravo Ukrainos piliečiai – jų buvo 1280.

Antroje vietoje buvo Azerbaidžano piliečiai – 1132.

Toliau rikiavosi Indijos piliečiai – 374, Baltarusijos – 241 ir Kazachstano – 209.

Filipinai tuomet net nebuvo tarp penkių pagrindinių valstybių.

Praėjo vos dveji metai – ir 2026-aisiais Filipinų piliečiai jau atsidūrė pirmoje vietoje pagal naujas gyvenamosios vietos deklaracijas Klaipėdoje.

Ukrainiečių bendruomenė tuo metu niekur nedingo – bendras skaičius net išaugo

Dar viena įdomi detalė – filipiniečių iškilimas į pirmąją vietą nereiškia, kad ukrainiečiai masiškai palieka Klaipėdą.

2025 metų pradžioje mieste buvo deklaruota apie 8,6 tūkst. Ukrainos piliečių.

Dabar jų skaičius artėja prie 10 tūkst.

Taigi bendra ukrainiečių bendruomenė mieste išaugo.

Pasikeitė kas kita – naujai atvykstančių užsieniečių geografija tapo gerokai įvairesnė.

Pokytis, kurį Klaipėda gali pajusti dar stipriau

Filipiniečių skaičiaus augimas Klaipėdoje nėra vien statistinė įdomybė.

Kartu atsiranda praktinių klausimų dėl darbuotojų integracijos, lietuvių kalbos mokymosi, būsto, viešųjų paslaugų, šeimų atvykimo ir ilgalaikio žmonių įsitvirtinimo Lietuvoje.

Svarbus ir kitas klausimas – ar į Lietuvą atvykę žmonės čia lieka ilgesniam laikui, ar po kelerių metų išvyksta į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Tačiau viena tendencija jau aiški.

Vos prieš ketverius metus visoje Lietuvoje buvo tik apie 150 filipiniečių. Dabar jų – daugiau kaip 5,5 tūkst., o Klaipėdoje per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jie pirmą kartą aplenkė ukrainiečius pagal naujai deklaruotą gyvenamąją vietą.

Vos dviejų žmonių persvara – 698 prieš 696 – iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga. Tačiau už šių dviejų skaičių slepiasi kur kas didesnis procesas: Lietuvos darbo migracijos žemėlapis per kelerius metus pasislinko tūkstančius kilometrų į rytus – iki pat Pietryčių Azijos.