Vairuotojams – nerimą keliantis perspėjimas

Lietuvos vairuotojai degalinėse jau mato skaičius, kurie dar visai neseniai būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami. Tačiau ekonomistai perspėja – tai dar gali būti ne pabaiga.

Dyzelino kaina Lietuvoje jau kelias savaites laikosi virš 2 eurų už litrą, o šią savaitę perkopė ir 2,20 euro ribą.

Dabar nuskambėjo dar rimtesnis perspėjimas.

Jeigu pasaulinėje naftos rinkoje išsipildytų keli nepalankūs scenarijai, dyzelino kaina Lietuvoje galėtų priartėti net prie 3 eurų už litrą.

Ir tai paliestų gerokai daugiau žmonių nei vien vairuotojus.

2,50 euro riba gali būti pasiekta pirmiau

„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas perspėja, kad didžiausia rizika šiuo metu kyla būtent dyzelino kainai.

Jo vertinimu, jeigu dabartinės problemos pasaulinėje naftos rinkoje nesumažės, iki lapkričio vidurio dyzelino kaina Lietuvoje gali viršyti 2,50 euro už litrą.

Tačiau ekonomistas neatmeta ir dar nepalankesnio scenarijaus.

Jeigu vienu metu materializuotųsi kelios rizikos, dyzelino kaina Lietuvoje galėtų priartėti ir prie 3 eurų.

Svarbu pabrėžti – tai rizikos scenarijus, o ne garantuota būsima kaina.

Tačiau dabartiniai įvykiai naftos rinkoje verčia apie tokį variantą kalbėti jau visiškai rimtai.

Viskas prasidėjo toli nuo Lietuvos

Viena svarbiausių dabartinio brangimo priežasčių – įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai naftos tiekimo grandinėse.

Po bepiločių orlaivių atakų buvo sustabdytas svarbus Saudo Arabijos „East-West“ naftotiekis.

Jo reikšmė pasaulinei rinkai itin didelė, nes vamzdynu galima transportuoti apie 4 mln. barelių naftos per parą.

Tuo pačiu metu problemų kyla ir Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energetikos transporto koridorių.

Kai naftos pasiūla arba jos transportavimas susiduria su sutrikimais, rinkos reakcija dažniausiai būna greita.

Naftos kaina kyla.

O po kurio laiko tai pamato ir vairuotojai degalinių švieslentėse.

Lietuvai teko skubiai ieškoti kitos naftos

Situacija Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai palietė ir Lietuvą.

„Orlen Lietuva“ yra vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse, o reikšminga jos naudojamos žaliavinės naftos dalis buvo tiekiama iš Saudo Arabijos.

Sutrikus tiekimui teko ieškoti alternatyvų.

Jų rasta.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Saudo Arabijos naftą galima pakeisti kitų valstybių žaliava, tarp jų – Norvegijos.

Tačiau čia atsiranda viena problema.

Alternatyvi žaliava gali kainuoti brangiau.

Todėl net jeigu fizinio naftos trūkumo Lietuvoje nebus, pasikeitusi tiekimo grandinė gali atsispindėti galutinėje degalų kainoje.

Skaičiai degalinėse jau kalba patys

Pokytis jau matomas.

Vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje beveik mėnesį viršija 2 eurus, o šią savaitę laikosi aukščiau 2,20 euro.

Brangsta ir benzinas.

Ankstesni Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodė, kad vos per savaitę benzino kaina buvo padidėjusi 4,8 proc., o dyzelino – 4,1 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu „Brent“ naftos kaina šoktelėjo dar sparčiau – apie 7,6 proc.

Tačiau yra dar vienas rodiklis, kurį paprasti vairuotojai mato rečiau.

Tai didmeninės degalų kainos.

Jų pokyčiai gali vėliau persikelti ir į degalinių švieslentes.

Kodėl dyzelino vairuotojams nerimo daugiau?

Pastaruoju metu dyzelino kainos Europoje kyla sparčiau nei benzino.

Problema ta, kad brangsta ne vien žaliavinė nafta.

Įtampa jaučiama ir pagamintų naftos produktų rinkoje.

Sutrikus įprastiems transportavimo maršrutams, laivams gali tekti rinktis ilgesnius kelius, didėja transportavimo bei draudimo išlaidos.

Visa tai galiausiai gali atsispindėti kainoje.

Todėl dyzelino rinką šiuo metu vienu metu veikia keli nepalankūs veiksniai.

Europoje jau matomi dar didesni skaičiai

Lietuva šioje situacijoje nėra išimtis.

Vokietijoje degalų kainos jau gerokai didesnės.

Rugsėjo pradžios Europos Komisijos duomenimis, benzinas ir dyzelinas Vokietijoje vidutiniškai kainavo maždaug po 2,33 euro už litrą.

Nyderlanduose benzino kaina siekė apie 2,47 euro, o dyzelino – apie 2,44 euro.

Vokietijoje taip pat pradėta garsiai diskutuoti apie galimą 3 eurų ribą.

ING ekonomistas Carstenas Brzeskis yra įspėjęs, kad „Brent“ naftos kainai ilgesnį laiką išsilaikius virš 110 JAV dolerių už barelį, dyzelino kaina gali pavojingai priartėti prie 3 eurų.

Tai rodo, kad problema nėra vien Lietuvos.

3 eurai už litrą dar nėra neišvengiami

Čia svarbus vienas dalykas.

Žaliavinės naftos kaina nėra vienintelis skaičius, nulemiantis tai, ką vairuotojas pamato degalinėje.

Galutinę kainą sudaro žaliavos kaina, naftos perdirbimo ir prekybos maržos, transportavimas, draudimas, akcizai, PVM ir kiti kaštai.

Svarbus net euro ir JAV dolerio kursas, nes nafta tarptautinėse rinkose daugiausia įkainojama doleriais.

Todėl teiginys, kad „degalai tikrai kainuos 3 eurus“, šiuo metu būtų klaidinantis.

Tačiau ekspertų įvardijamas rizikos scenarijus jau rodo, kokia įtempta tapo situacija.

Vairuotojų elgesys jau pradeda keistis

Didelės kainos veikia ir tai, kaip žmonės pilasi degalus.

Degalinių atstovai pastebi, kad vairuotojai vis dažniau pila ne pilną baką, o konkrečią sumą arba mažesnį degalų kiekį.

Pilni bakai dažniau pripildomi per akcijas ar gavus atlyginimą.

Tai suprantama.

Jeigu 50 litrų dyzelino kainuotų 2,20 euro už litrą, vienas bakas atsieitų 110 eurų.

Jeigu hipotetiniame scenarijuje litras kainuotų 3 eurus, tas pats kiekis kainuotų jau 150 eurų.

Skirtumas – 40 eurų už vieną 50 litrų papildymą.

Blogiausia žinia – degalinėmis viskas nesibaigtų

Degalų kainų šuolis svarbus ne tik tiems, kurie kasdien važiuoja automobiliu.

Dyzelinas naudojamas krovinių vežimui, žemės ūkiui ir daugybei kitų ekonominių veiklų.

Maistas turi būti atvežtas į parduotuves.

Siuntos – pristatytos klientams.

Statybinės medžiagos – nugabentos į objektus.

Kai transportavimo kaštai didėja, dalis šių išlaidų ilgainiui gali būti perkeliama į prekių ir paslaugų kainas.

Todėl brangūs degalai gali prisidėti ir prie bendros infliacijos.

Artimiausi mėnesiai gali būti lemiami

Šiuo metu daug kas priklausys nuo to, kas vyks pasaulinėje naftos rinkoje.

Jeigu tiekimo problemos Artimuosiuose Rytuose sumažės ir naftos kainos stabilizuosis, pats blogiausias scenarijus gali neišsipildyti.

Jeigu sutrikimai užsitęs arba atsiras naujų problemų, spaudimas degalų kainoms gali išlikti.

Todėl vairuotojams svarbiausias skaičius artimiausiomis savaitėmis bus ne vien šiandien degalinės švieslentėje matoma kaina.

Daug svarbiau bus stebėti, ar naftos rinkoje įtampa pradės slūgti.

Nes būtent nuo to nemaža dalimi priklausys, ar kalbos apie 2,50–3 eurus už litrą liks tik nepalankiu ekonomistų scenarijumi, ar Lietuvos vairuotojams teks susidurti su dar vienu skaudžiu kainų šuoliu.