Aidas Užkuraitis
Į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu atvežta 86 metų moteris tikėjosi sulaukti skubios pagalbos. Tačiau tai, kas įvyko Didžiojoje Britanijoje, sukėlė jos šeimos pasipiktinimą. Stiprius skausmus kentėjusi senolė daugiau nei parą praleido laukiamajame, o į ligoninės skyrių pateko tik po maždaug 30 valandų. Artimieji neslepia pasipiktinimo ir klausia, kaip tokia situacija apskritai galėjo susiklostyti.
Į ligoninę atvežė greitoji, tačiau prasidėjo ilgas laukimas
Spalio 18-osios paryčiais 86 metų Joan Jones iš Eštono prie Meikerfildo miestelio buvo atvežta į Karališkąją Alberto Edvardo ligoninę Vigane, Didžiojo Mančesterio regione.
Moteriai reikėjo medikų pagalbos dėl stiprių skausmų, susijusių su tulžies pūslės problema.
Jos 62 metų sūnus Barry Jonesas pasakojo, kad motinos savijauta buvo labai prasta. Ji buvo išsekusi, sunkiai galėjo patogiai sėdėti, o skausmai nesiliovė.
Šeima tikėjosi, kad garbaus amžiaus pacientė netrukus bus apžiūrėta ir galės ilsėtis ligoninės lovoje.
Tačiau realybė buvo kitokia.
Daugiau nei parą – laukiamojo kėdėje
Pasak artimųjų, Joan Jones daugiau kaip 24 valandas praleido sėdėdama skubiosios pagalbos skyriaus laukiamajame.
Laikas slinko, o moters jėgos seko.
Šeimos nariai ne kartą kreipėsi į ligoninės darbuotojus, prašydami padėti senolei.
Artimųjų teigimu, net kiti pacientai stebėjosi, kodėl tokios būklės moteris vis dar laukia.
Sūnus pasakojo, kad matyti kenčiančią motiną buvo itin sunku.
Jis negalėjo suprasti, kodėl į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu atvežtam garbaus amžiaus žmogui tenka taip ilgai laukti tinkamos vietos.
Slaugytojos atsakymas šeimą pribloškė
Didžiausią pasipiktinimą sukėlė tai, ką, pasak Barry Joneso, jis išgirdo iš vienos slaugytojos.
Vyrui esą buvo paaiškinta, kad jo motina nėra prioritetinė pacientė.
Šis atsakymas šeimai pasirodė sunkiai suprantamas.
Artimieji matė, kad senolė kenčia skausmą, yra išsekusi ir negali tinkamai pailsėti.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad skubiosios pagalbos skyriuose pacientai paprastai priimami pagal medicininį būklės sunkumą, o ne pagal atvykimo laiką ar amžių.
Todėl pats ilgesnis laukimas savaime neįrodo, kad medicininis būklės įvertinimas buvo netinkamas.
Tačiau šeima kelia klausimą, ar moteriai buvo užtikrintos tinkamos laukimo sąlygos ir priežiūra.
Po ilgo laukimo – lova ligoninės koridoriuje
Praėjus daugiau kaip parai, senolei pagaliau buvo atnešta pagalvė.
Vėliau ji perkelta ant pacientams gabenti skirtos lovos.
Tačiau ir tuomet moteris dar nepateko į ligoninės skyrių.
Lova buvo pastatyta koridoriuje.
Tik praėjus maždaug 30 valandų nuo atvykimo į gydymo įstaigą Joan Jones buvo paguldyta į stacionaro skyrių.
Šeimai toks laukimo laikas pasirodė nepriimtinas.
Ypač turint omenyje moters amžių, išsekimą ir skausmus.
Sūnų papiktino dar viena aplinkybė
Barry Jonesas atkreipė dėmesį ir į kitus pacientus, kurie tuo metu buvo atvežami į ligoninę.
Vyras teigė pastebėjęs, kad policijos lydimi sulaikyti asmenys pagalbos sulaukdavo greičiau nei jo motina.
Šis palyginimas dar labiau sustiprino šeimos nepasitenkinimą.
Vis dėlto vien tai, kad vienas pacientas priimamas anksčiau už kitą, nereiškia, jog buvo pažeistos gydymo taisyklės.
Skubiosios pagalbos prioritetai priklauso nuo medicininės rizikos ir būklės sunkumo.
Todėl neįvertinus konkrečių pacientų sveikatos būklės negalima nustatyti, ar jų priėmimo tvarka buvo pagrįsta.
Dukra prabilo apie skaudžią vyresnio amžiaus žmonių patirtį
Joan Jones dukra Angela taip pat neslėpė nusivylimo.
Jos nuomone, vyresnio amžiaus pacientai nusipelno daugiau dėmesio ir orumo.
Šeimai ypač skaudu buvo matyti, kad moteris, kuriai reikėjo pagalbos, tiek daug valandų negalėjo tinkamai pailsėti.
Artimieji pabrėžė, kad jų motina visą gyvenimą dirbo ir prisidėjo prie valstybės sveikatos apsaugos sistemos finansavimo.
Todėl tokia patirtis jiems sukėlė ne tik pyktį, bet ir nusivylimą.
Šeimos istorija sulaukė platesnio dėmesio, nes panašūs klausimai dėl ilgų laukimo laikų Didžiosios Britanijos ligoninėse keliami jau ne vienus metus.
Ligoninė sureagavo: pripažino rimtus sunkumus
Į viešumą iškilusią istoriją sureagavo ir gydymo įstaigos vadovybė.
Ligoninės atstovai išreiškė apgailestavimą dėl pacientės ir jos šeimos patirties.
Taip pat patikinta, kad artimųjų išsakytas susirūpinimas vertinamas rimtai.
Įstaigos vadovybė atkreipė dėmesį į didelį skubiosios pagalbos skyrių užimtumą.
Viena iš problemų – pacientų, kurie jau galėtų būti išrašyti, užsitęsęs buvimas ligoninėje.
Kai stacionaro lovos lieka užimtos, naujiems pacientams tenka ilgiau laukti skubiosios pagalbos skyriuose.
Taip susidaro situacijos, kai žmogus jau atvykęs į ligoninę, tačiau dar negali būti perkeltas į reikiamą skyrių.
Kodėl Didžiosios Britanijos ligoninėse susidaro tokios eilės?
Joan Jones istorija atkreipė dėmesį į platesnes Nacionalinės sveikatos tarnybos, vadinamos NHS, problemas.
Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistema susiduria su keliomis tarpusavyje susijusiomis problemomis.
Tai dideli pacientų srautai, personalo trūkumas, ribotas lovų skaičius ir sunkumai organizuojant pacientų išrašymą bei tolesnę priežiūrą.
Kai kuriems žmonėms nebereikia intensyvaus gydymo ligoninėje, tačiau jie negali būti išrašyti, kol nesurandamos tinkamos slaugos ar socialinės priežiūros paslaugos.
Dėl to ligoninėse mažėja laisvų vietų.
Problema tampa ypač pastebima skubiosios pagalbos skyriuose, kur pacientų srautas gali greitai išaugti.
Vienos šeimos istorija sukėlė svarbų klausimą
86 metų Joan Jones patirtis atskleidė, kaip stipriai ilgas laukimas ligoninėje gali paveikti pacientą ir jo artimuosius.
Nors gydymo įstaigos privalo pirmiausia padėti sunkiausios būklės žmonėms, pacientų orumas ir tinkamos laukimo sąlygos taip pat yra svarbūs.
Ypač tada, kai kalbama apie garbaus amžiaus, skausmą kenčiantį ir išsekusį žmogų.
Šiuo atveju nėra paskelbta išvadų, kad ligoninės darbuotojai būtų pažeidę konkrečias medicininės pagalbos teikimo taisykles.
Tačiau šeimos pasakojimas dar kartą iškėlė klausimą, ar sveikatos apsaugos sistema pajėgi laiku ir tinkamomis sąlygomis pasirūpinti visais pagalbos ieškančiais pacientais.
86 metų moters istorija tapo skaudžiu priminimu: net ir išsivysčiusioje valstybėje kelionė į ligoninę ne visada reiškia greitą patekimą į gydymo skyrių. O jos artimiesiems tos 30 valandų virto patirtimi, kurios jie, tikėtina, ilgai nepamirš.
