Trumpas įsiuto negavęs Nobelio premijos: Norvegijai pažėrė sunkiai įtikimų žodžių

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė tarptautinį atgarsį. Per rinkimų mitingą Mičigane jis itin šiurkščiai užsipuolė Norvegiją ir pareiškė nebenorintis turėti nieko bendra su šia valstybe. Dar daugiau – prezidentas pareiškė nenorintis į Jungtines Valstijas įsileisti norvegų. Visa tai įvyko dėl vieno sprendimo, su kuriuo Baltųjų rūmų šeimininkas iki šiol negali susitaikyti.

Spalio 25-osios vakarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo rinkimų kampanijos mitinge Port Hurono mieste, Mičigano valstijoje.

Kalbėdamas savo šalininkams jis aptarė imigraciją, Europos valstybes ir Jungtinių Valstijų politiką.

Tačiau vienas jo pasisakymas išsiskyrė net ir prie aštrios prezidento retorikos pripratusiems stebėtojams.

D. Trumpas netikėtai užsipuolė Norvegiją – ilgametę JAV sąjungininkę ir NATO narę.

Žodžiai apie Norvegiją nustebino net Trumpo retorikos stebėtojus

Prezidentas viešai pareiškė, kad Norvegija jam nepatinka, ir šalį išvadino niekam tikusia.

Tačiau tuo jo kritika nesibaigė.

D. Trumpas pavartojo ir gerokai šiurkštesnį apibūdinimą, Norvegiją pavadindamas „tikra išviete“.

Mitingo metu jo žodžius lydėjo dalies susirinkusių šalininkų juokas ir pritarimas.

Norvegijos žiniasklaida pažymėjo, kad prezidentas kalbėjo pakilia nuotaika, o kai kurie jo pasisakymai galėjo būti ištarti juokaujant.

Vis dėlto už šių žodžių slypėjo jau ne pirmą kartą viešai išsakytas D. Trumpo nepasitenkinimas.

Paaiškėjo tikroji pykčio priežastis

Pagrindinė prezidento kritikos priežastis – Nobelio taikos premija.

D. Trumpas ne kartą tvirtino esąs vertas šio apdovanojimo už savo vaidmenį sprendžiant tarptautinius konfliktus.

Tačiau premija jam nebuvo skirta nei 2025, nei 2026 metais.

Praėjusiais metais Nobelio taikos premiją pelnė Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado.

Šiemet laureate paskelbta Pietų Afrikos Respublikos teisininkė Navi Pillay, įvertinta už pastangas ginti taiką ir tarptautinės teisės principus.

Šis sprendimas JAV prezidentui sukėlė akivaizdų nepasitenkinimą.

Spalio pradžioje jis jau buvo sukritikavęs 2026 metų laureatės pasirinkimą ir pareiškęs, kad toks sprendimas kenkia Norvegijos reputacijai.

Dabar kritika peraugo į tiesioginius įžeidimus visos šalies atžvilgiu.

Trumpas pareiškė nebenorintis norvegų Amerikoje

Dar vienas netikėtas momentas nuskambėjo prezidentui kalbant apie imigraciją.

D. Trumpas teigiamai atsiliepė apie Daniją ir jos gyventojus.

Jis pareiškė, kad danai būtų laukiami Jungtinėse Valstijose.

Tačiau kalbėdamas apie Norvegiją prezidentas laikėsi visiškai kitokios pozicijos.

Jis susiejo savo nenorą priimti norvegų su tuo, kad jam nebuvo skirta Nobelio taikos premija.

Prezidentas taip pat pareiškė nebenorintis turėti nieko bendra su Norvegija.

Šie žodžiai sukėlė papildomų klausimų, nes Norvegija yra viena svarbiausių JAV sąjungininkių Šiaurės Europoje.

Vis dėlto svarbu pabrėžti: kol kas nėra duomenų, kad JAV administracija būtų priėmusi oficialų sprendimą uždrausti Norvegijos piliečiams atvykti į šalį.

Tai buvo prezidento pasisakymas rinkimų mitinge, o ne paskelbtas naujas imigracijos įstatymas.

Viena svarbi detalė: Nobelio premiją skiria ne Norvegijos valdžia

D. Trumpo kritika nukreipta į Norvegiją, tačiau Nobelio taikos premijos laureatus renka nepriklausomas Norvegijos Nobelio komitetas.

Jo narius skiria Norvegijos parlamentas, bet premijos skyrimo sprendimai nėra priimami Norvegijos vyriausybės vardu.

Todėl premijos neskyrimas konkrečiam kandidatui neturėtų būti painiojamas su oficialia Norvegijos valstybės užsienio politika.

Šis skirtumas svarbus vertinant prezidento pasisakymus.

D. Trumpas nepasitenkinimą komiteto sprendimu perkėlė visai valstybei ir jos gyventojams.

Norvegija – viena turtingiausių pasaulio šalių

Prezidento žodžiai apie Norvegiją sulaukė dėmesio ir dėl šalies ekonominės padėties.

Pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis, Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, vertinant bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui.

Šalis taip pat valdo vieną didžiausių pasaulyje valstybinių investicinių fondų.

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Norvegijos valstybinis turto fondas uždirbo rekordinį 1,75 trilijono Norvegijos kronų pelną.

Tai sudaro maždaug 164,5 mlrd. eurų.

Todėl D. Trumpo pasisakymas apie šalį pirmiausia vertinamas kaip politinė retorika, o ne objektyvus jos ekonominės ar socialinės padėties apibūdinimas.

Ar Norvegija jau sureagavo?

Pirmadienį, spalio 26 dieną, pasirodžius pranešimams apie prezidento žodžius, žurnalistai kreipėsi į Norvegijos užsienio reikalų ministeriją ir Nobelio komiteto atstovus.

Tačiau pirminiuose pranešimuose jų oficialių komentarų dar nebuvo.

Kol kas taip pat nepaskelbta apie kokius nors konkrečius diplomatinius ar prekybinius veiksmus, kurių JAV ketintų imtis prieš Norvegiją.

Todėl šiuo metu kalbama apie viešą politinį konfliktą, o ne patvirtintą dvišalių santykių politikos pasikeitimą.

Artėjant rinkimams – vis aštresni pareiškimai

D. Trumpo pasisakymai nuskambėjo likus kiek daugiau nei savaitei iki lapkričio 3 dieną JAV vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.

Prezidentas aktyviai dalyvauja respublikonų rinkimų kampanijos renginiuose.

Jo kalbose daug dėmesio skiriama imigracijai, ekonomikai ir užsienio politikai.

Tačiau šįkart viena ryškiausių mitingo temų tapo ne rinkimų programa, o asmeninis nepasitenkinimas Nobelio taikos premijos rezultatais.

D. Trumpo žodžiai apie Norvegiją dar nereiškia oficialaus JAV politikos pasikeitimo. Vis dėlto prezidento sprendimas dėl negautos Nobelio premijos viešai įžeisti NATO sąjungininkę rodo, kad šis klausimas jo politinėje retorikoje išlieka itin svarbus.