Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
žmonės

Sauliui Skverneliui – skaudus smūgis

Buvęs premjeras ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis išgyvena vieną sudėtingiausių savo politinės karjeros laikotarpių. Jo pavardė atsidūrė didelio masto korupcijos tyrime, o teisėsaugos veiksmai sukėlė diskusijų dėl politiko ateities.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas S. Skvernelio darbo kabinete Seime ir namuose. Panašūs veiksmai buvo atlikti ir parlamentaro Kazio Starkevičiaus atžvilgiu.

Tačiau didžiausias smūgis politikui dar buvo prieš akis – lapkričio pradžioje Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę, o pats S. Skvernelis prabilo apie politinės karjeros pabaigą.

Kratos, kurios sukėlė politinę audrą

Istorija prasidėjo nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo tyrimo dėl galimos sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.

Teisėsauga įtaria, kad iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų galėjo būti reikalaujama kyšių už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą.

Tyrimo metu pareigūnų dėmesys nukrypo ir į politikus.

S. Skvernelis bei K. Starkevičius iš pradžių buvo apklausiami kaip specialieji liudytojai.

Tai reiškė, kad teisėsauga siekė išsiaiškinti galimą jų vaidmenį, tačiau tuo metu jiems dar nebuvo pareikšti įtarimai.

Įtarimų centre – politinio palankumo klausimas

Tyrėjai aiškinosi, ar Valstybinėje augalininkystės tarnyboje galimai veikusi korupcijos sistema galėjo turėti politinį palaikymą.

Vienas svarbiausių šios istorijos asmenų – buvusi S. Skvernelio patarėja Agnė Silickienė.

Ji taip pat figūruoja korupcijos tyrime.

Prokuratūros pateiktais duomenimis, S. Skvernelis galėjo per savo buvusią patarėją priimti daugiau kaip 50 tūkst. eurų kyšių už politinį palankumą.

Tačiau tai yra teisėsaugos tiriama versija, o ne teismo nustatyta kaltė.

Pats politikas kategoriškai neigia ėmęs kyšius ar atlikęs nusikalstamus veiksmus.

Seimas priėmė svarbų sprendimą

Lapkričio 5 dieną Seimas balsavo dėl S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Už tokį sprendimą balsavo 102 parlamentarai, vienas buvo prieš, du susilaikė.

Pats S. Skvernelis ragino kolegas pritarti neliečiamybės panaikinimui, kad galėtų gintis teisinėmis priemonėmis.

Šis sprendimas leidžia teisėsaugai tęsti procesinius veiksmus, kuriems anksčiau reikėjo Seimo sutikimo.

Vis dėlto parlamentaro neliečiamybės panaikinimas nereiškia jo kaltės pripažinimo.

Prabilo apie karjeros pabaigą

Po teisėsaugos veiksmų S. Skvernelis viešai pripažino, kad atsidūrė itin sunkioje situacijoje.

Politikas pareiškė daugiau neketinantis dalyvauti rinkimuose.

Jis taip pat pasitraukė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pareigų, sustabdė narystę partijoje ir paliko jos frakciją Seime.

Parlamentinį darbą S. Skvernelis tęsia Mišrioje Seimo narių grupėje.

Politikas neslėpė nusivylimo ir kai kurių buvusių bendražygių elgesiu.

Jo teigimu, dalies partijos kolegų reakcija buvo skaudus smūgis tuo metu, kai jam labiausiai reikėjo palaikymo.

Ką sako pats Skvernelis?

S. Skvernelis tvirtina jokios nusikalstamos veikos nepadaręs.

Politikas pabrėžia, kad jo kaltė nėra įrodyta ir jis turi teisę gintis.

Jis taip pat teigė gerbiantis teisėsaugos darbą bei tikintis, kad tyrimas padės išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes.

Buvęs premjeras pripažino, kad savo politinėje veikloje galėjo padaryti klaidų, tačiau nesutinka, jog jos būtų nusikalstamos.

Galutinį atsakymą dėl galimos baudžiamosios atsakomybės galės pateikti tik teisinis procesas.

Kas laukia toliau?

S. Skvernelio istorija jau turėjo reikšmingų politinių pasekmių.

Jis pasitraukė iš partijos vadovybės, neteko parlamentinės neliečiamybės ir paskelbė nebeketinsiantis dalyvauti rinkimuose.

Tačiau korupcijos tyrimas dar nėra baigtas.

Dabar svarbiausias klausimas – ar teisėsaugos surinkti duomenys leis pagrįsti politikui keliamus įtarimus, ar tyrimo metu jo pateikta versija pasitvirtins.

Kol nėra galutinio teismo sprendimo, S. Skverneliui galioja nekaltumo prezumpcija.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.