Suvalkų koridorius vėl atsidūrė dėmesio centre: po perspėjimų apie Rusiją nuskambėjo itin nerami prognozė

Vos kelių dešimčių kilometrų ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos jau daugelį metų vadinamas viena jautriausių NATO rytinio flango vietų. Tačiau pastaruoju metu Suvalkų koridorius vėl vis dažniau minimas saugumo ekspertų diskusijose. Naują nerimo bangą sukėlė perspėjimai dėl Rusijos veiksmų ir vieno Ukrainos saugumo eksperto itin pesimistinis vertinimas, ką galėtų daryti NATO, jei situacija regione smarkiai paaštrėtų.

Tačiau už skambių pareiškimų slypi kur kas sudėtingesnė realybė.

Viskas sukasi apie vieną strategiškai svarbią vietą

Suvalkų koridorius nėra tik taškas žemėlapyje.

Tai Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionas, kuris sausuma jungia Baltijos valstybes su kitomis NATO šalimis.

Vienoje jo pusėje yra Rusijos Kaliningrado sritis, kitoje – Baltarusija.

Todėl galimo konflikto atveju šios teritorijos reikšmė būtų milžiniška.

Per Lenkiją į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes gali judėti žmonės, prekės bei sąjungininkų pajėgos.

Dėl šios priežasties Suvalkų koridorius jau daugelį metų figūruoja NATO gynybos planuose ir karinėse pratybose.

Tačiau karas Ukrainoje pakeitė supratimą apie tai, kaip galėtų atrodyti būsimas konfliktas.

Nauja grėsmė nebūtinai atrodytų taip, kaip įsivaizdavome anksčiau

Ilgą laiką kalbant apie Suvalkų koridoriaus saugumą buvo įsivaizduojamas gana tradicinis scenarijus – priešininko sausumos pajėgos mėgina fiziškai užimti teritoriją ir taip atkirsti Baltijos valstybes nuo Lenkijos.

Dabar saugumo analitikai kalba apie gerokai sudėtingesnę situaciją.

Moderniame kare nebūtinai reikia užimti visą teritoriją, kad ja būtų labai sunku naudotis.

Karas Ukrainoje parodė didžiulę bepiločių orlaivių, elektroninės kovos, žvalgybos ir tolimojo poveikio sistemų reikšmę.

Todėl šiandien daug dėmesio skiriama ne tik tam, kaip apsaugoti patį Suvalkų koridorių, bet ir kaip užtikrinti, kad krizės metu išliktų veikiantys transporto, ryšių bei logistikos keliai.

Nuskambėjo itin pesimistinis vertinimas

Naujausią diskusiją dar labiau pakurstė Ukrainos saugumo tarnybos veterano ir karybos eksperto Ivano Stupako komentaras.

Jis pateikė itin skeptišką prognozę apie galimą NATO reakciją, jeigu Rusija ryžtųsi eskaluoti situaciją Lenkijos atžvilgiu.

Ekspertas suabejojo, ar Aljanso valstybės ryžtųsi tiesioginiam konfliktui su Rusija.

Tai labai rimtas pareiškimas.

Tačiau svarbu suprasti vieną esminę detalę – tai yra konkretaus eksperto vertinimas, o ne patvirtintas NATO planas ar oficiali Aljanso pozicija.

Ir būtent čia skambių antraščių skaitytojams lengviausia susidaryti klaidingą įspūdį.

NATO vadovybė viešai kalba priešingai

Oficialūs NATO pareiškimai dėl Suvalkų koridoriaus yra gerokai kategoriškesni Aljanso gynybos naudai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, paklaustas apie galimą grėsmę šiam regionui, yra pabrėžęs, kad Aljansas reguliariai vertina įvairius scenarijus ir rengiasi galimoms grėsmėms.

Pagrindinė NATO siunčiama žinutė – puolimas prieš vieną sąjungininkę būtų vertinamas kaip puolimas prieš visą Aljansą.

Tai yra kolektyvinės gynybos principo esmė.

Todėl teiginio, kad NATO tiesiog paliktų Lenkiją ar Lietuvą likimo valiai, negalima pateikti kaip nustatyto fakto.

Tai būtų prognozė apie hipotetinę ateities situaciją.

Vis dėlto ekspertų nerimą galima suprasti

Kodėl tuomet tokie scenarijai apskritai svarstomi?

Atsakymas slypi ne vien karinėse galimybėse.

NATO yra 32 valstybių politinis ir karinis aljansas.

Krizės metu svarbus būtų ne tik kariuomenių pasirengimas, bet ir politinių sprendimų greitis.

Būtent ši problema išryškėjo kai kuriose pastaraisiais metais vykdytose karo simuliacijose.

Vienoje plačiai aptarinėtoje simuliacijoje buvo nagrinėjamas hipotetinis Rusijos konfliktas su NATO Baltijos regione.

Rezultatai parodė, kad problema gali atsirasti tada, kai įvykiai vystosi labai greitai, o politiniai sprendimai nuo jų pradeda atsilikti.

Tačiau karo žaidimas nėra ateities prognozė.

Tokios simuliacijos sąmoningai kuriamos tam, kad būtų galima surasti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės.

Lietuvai tai ypač svarbu

Lietuva yra NATO rytiniame flange ir tiesiogiai ribojasi su Baltarusija bei Rusijos Kaliningrado sritimi.

Todėl mūsų šalies saugumo planavime sąjungininkų gebėjimas greitai atvykti į regioną yra itin svarbus.

Tačiau situacija šiandien nėra tokia pati kaip prieš dešimtmetį.

Lietuvoje nuolat stiprinamas sąjungininkų buvimas, vystoma nacionalinė divizija, didinamas gynybos finansavimas, plečiama infrastruktūra.

Ypač reikšmingas Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje.

Tai reiškia, kad galimos krizės atveju NATO pajėgos neturėtų pradėti judėti į Lietuvą tik tada, kai pavojus jau būtų kilęs – dalis sąjungininkų karių jau būtų čia.

Lenkija taip pat sparčiai stiprina gynybą

Kita Suvalkų koridoriaus pusė yra Lenkija.

Pastaraisiais metais Varšuva itin sparčiai didina savo gynybos pajėgumus ir investuoja milžiniškas sumas į kariuomenę.

Tai labai svarbus viso regiono saugumo elementas.

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės taip pat treniruojasi veikti kartu.

Šiemet vykusiose pratybose Lietuvos, Lenkijos ir kitų NATO valstybių kariai treniravosi scenarijus, susijusius su Suvalkų koridoriaus gynyba.

Todėl ši vieta nėra NATO planuotojų pamirštas ruožas.

Priešingai – jos svarba puikiai suprantama.

Didžiausias pokytis – dronai

Vis dėlto karas Ukrainoje privertė iš esmės permąstyti daugelį senų planų.

Vienas ryškiausių pokyčių – masinis dronų naudojimas.

Bepiločiai orlaiviai šiandien naudojami žvalgybai, stebėjimui ir daugeliui kitų karinių užduočių.

Tai reiškia, kad teritorijos saugumas nebegali būti vertinamas tik pagal tai, kas fiziškai kontroliuoja konkretų kelią ar miestą.

Štai kodėl šiuolaikinė Suvalkų koridoriaus gynyba yra kur kas platesnis klausimas nei vien karių skaičius pasienyje.

Svarbios tampa oro gynybos, elektroninės kovos, žvalgybos, logistikos ir ryšių galimybės.

Suvalkų koridoriaus reikšmė niekur nedingo

Kartais gali susidaryti įspūdis, kad apie šią vietą kalbama pernelyg dažnai.

Tačiau jos geografija nesikeičia.

Suvalkų regionas ir toliau išlieka svarbiausia sausumos jungtimi tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO teritorijos.

Todėl bet kokia rimtesnė įtampa tarp Rusijos ir NATO neišvengiamai grąžina šį pavadinimą į antraštes.

Tačiau svarbu nepasiduoti kitam kraštutinumui ir kiekvieno eksperto hipotetinės prognozės nepaversti faktu apie artėjantį karą.

Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusijos puolimas prieš Suvalkų koridorių yra neišvengiamas.

Skambi frazė užgožia svarbiausią klausimą

Pareiškimas, kad NATO esą „nė piršto nepajudintų“, neišvengiamai patraukia dėmesį.

Tačiau daug svarbesnis klausimas yra kitas.

Ar Lietuva, Lenkija ir jų NATO sąjungininkai sugebėtų pakankamai greitai reaguoti į naujo tipo grėsmes?

Būtent tam ir vyksta pratybos, kuriami nauji gynybos planai bei stiprinamas sąjungininkų buvimas rytiniame flange.

Karas Ukrainoje parodė, kad moderniame konflikte technologijos ir taktika keičiasi neįtikėtinai greitai.

Tai, kas buvo laikoma tinkamu gynybos planu prieš penkerius metus, šiandien jau gali būti nepakankama.

Todėl Suvalkų koridorius išlieka ne tik siaura vieta žemėlapyje.

Jis tampa savotišku viso NATO rytinio flango pasirengimo egzaminu.

Ir būtent todėl kiekvienas naujas perspėjimas apie šį regioną sulaukia tiek daug dėmesio – ypač Lietuvoje.