Aidas Užkuraitis
Rusijoje nuskambėjo naujas branduolinis grasinimas, kuris atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Žinomas Kremliaus politikos šalininkas, propagandinio televizijos kanalo „Tsargrad“ savininkas Konstantinas Malofejevas viešai paragino Vladimirą Putiną panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainoje esančius Vakarų ginkluotės sandėlius. Jis net įvardijo terminą, kurį siūlytų suteikti prieš tokį išpuolį – 72 valandas.
Netikėtas pareiškimas britų žurnalisto laidoje
Prieštaringai vertinamas Rusijos verslininkas ir propagandinio kanalo „Tsargrad“ savininkas Konstantinas Malofejevas apie branduolinio ginklo panaudojimą prabilo duodamas interviu britų žurnalistui Piersui Morganui.
Pokalbio metu žurnalistas paprašė pašnekovo įvardyti bent kelis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimus, kuriuos jis galėtų sukritikuoti.
K. Malofejevo atsakymas buvo susijęs ne su Rusijos pradėto karo pasekmėmis ar diplomatinėmis galimybėmis, o su tuo, kad Maskva iki šiol nepanaudojo branduolinio ginklo.
Propagandistas pareiškė, jog tokį Rusijos vadovo susilaikymą laiko klaida.
Šis pasisakymas sulaukė dėmesio dėl itin pavojingos eskalacijos, kurią jis siūlo.
Įvardijo konkretų terminą
K. Malofejevas išdėstė savo įsivaizduojamą ultimatumą Vakarams.
Jo teigimu, Rusija turėtų iš anksto perspėti apie ketinimą suduoti branduolinį smūgį Vakarų Ukrainoje esantiems ginkluotės sandėliams.
Propagandistas siūlė paskelbti 72 valandų terminą, per kurį iš numatytos teritorijos galėtų būti evakuojami žmonės.
Tačiau toks perspėjimas nepakeistų paties siūlomo veiksmo pobūdžio.
Branduolinio ginklo panaudojimas turėtų itin sunkių humanitarinių, politinių ir tarptautinio saugumo pasekmių.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra K. Malofejevo viešai išsakyta pozicija, o ne oficialus Rusijos valdžios paskelbtas ultimatumas.
Nėra patvirtinta, kad V. Putinas būtų priėmęs tokį pasiūlymą.
Vienas jo teiginys sukėlė prieštaravimų
Interviu metu K. Malofejevas taip pat tvirtino, kad rusai ir ukrainiečiai yra broliškos tautos.
Jis mėgino savo siūlomą eskalaciją pateikti kaip būdą sustabdyti karą.
Tačiau tokie argumentai prieštarauja pačiai branduolinio ginklo panaudojimo grėsmei.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi nuo 2022 metų vasario, o jos padariniai apima didžiulius sugriovimus, gyventojų perkėlimą ir ilgalaikę žalą šalies infrastruktūrai.
Branduolinio ginklo panaudojimas reikštų naują, gerokai pavojingesnį konflikto etapą.
Todėl propagandisto siūlymai vertinami platesniame Rusijos branduolinių grasinimų kontekste.
Zelenskis pateikė visai kitokį vertinimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs manantis, kad V. Putinas nesiryš panaudoti branduolinio ginklo.
Apie tai jis kalbėjo verslininko Steveno Bartletto tinklalaidėje „The Diary of a CEO“.
Ukrainos vadovo vertinimu, toks Rusijos žingsnis galėtų turėti itin rimtų diplomatinių pasekmių, įskaitant santykių su Maskvos partneriais pablogėjimą.
V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad branduolinio ginklo panaudojimas viename konflikte sukurtų pavojingą precedentą kitiems karams.
Tai jo politinis vertinimas, o ne garantija, kad Rusija niekada nesiims tokio veiksmo.
Vis dėlto jis parodo, kad Ukrainos vadovybė branduolinės eskalacijos riziką vertina ir per tarptautinių santykių prizmę.
Kodėl Rusijoje vėl kalbama apie branduolinius ginklus?
Branduoliniai grasinimai Rusijos viešojoje erdvėje skamba ne pirmą kartą.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios įvairūs Rusijos politikai, propagandistai ir Kremliaus politiką palaikantys komentatoriai ne kartą kalbėjo apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą.
Tokie pareiškimai dažnai pasirodo diskutuojant apie Vakarų karinę paramą Ukrainai, naujus ginklų tiekimo sprendimus arba galimus Ukrainos veiksmus prieš Rusijos karinius objektus.
Ukrainos institucijos anksčiau yra atkreipusios dėmesį į intensyvėjančią Rusijos branduolinių grasinimų retoriką.
Tačiau vieši propagandistų pasisakymai savaime nėra įrodymas, kad Rusijos kariuomenė jau gavo nurodymą panaudoti branduolinį ginklą.
Šį skirtumą svarbu išlaikyti vertinant tokių pareiškimų reikšmę.
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai?
Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms Rusijos branduolinė retorika aktuali dėl regioninio saugumo.
Rusijos pareigūnai ir propagandistai jau anksčiau yra grasinę Vakarų šalims dėl jų paramos Ukrainai ir gynybos politikos sprendimų.
Tačiau naujausias K. Malofejevo pareiškimas nėra konkretus pranešimas apie planuojamą smūgį Lietuvai.
Jo išsakytas pasiūlymas buvo nukreiptas į Vakarų Ukrainoje esančius ginkluotės sandėlius.
Vis dėlto bet koks branduolinio ginklo panaudojimas Europoje turėtų pasekmių, kurios gerokai peržengtų vienos valstybės sienas.
Todėl tokie pareiškimai sulaukia tarptautinio dėmesio net ir tada, kai juos išsako oficialių karinių sprendimų nepriimantys asmenys.
Ar Putinas iš tiesų gali įgyvendinti šį siūlymą?
Kol kas nėra patikimų viešų duomenų, kad Rusijos prezidentas būtų nusprendęs vykdyti K. Malofejevo siūlomą scenarijų.
Propagandinio kanalo savininkas gali viešai raginti imtis vienokių ar kitokių veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad jis formuoja oficialius Rusijos karinius planus.
Branduolinio ginklo panaudojimas būtų valstybės vadovybės sprendimas, turintis itin rimtų pasekmių.
Todėl vieno viešo pasisakymo negalima laikyti patvirtinimu, kad toks sprendimas jau priimtas.
Vis dėlto pats faktas, kad Rusijos propagandinėje erdvėje viešai siūloma nustatyti 72 valandų ultimatumą ir po jo panaudoti branduolinį ginklą, rodo, kokio masto eskalacijos scenarijai aptarinėjami Kremliaus politiką palaikančiuose sluoksniuose.
Kol kas tai – propagandisto raginimas, o ne paskelbtas Rusijos ultimatumas.
