Aidas Užkuraitis
Alytų sukrėtė skaudi netektis. Po sunkios ligos mirė 68 metų fotometraštininkas Juozas Muzikevičius – žmogus, kurio nuotraukose daugelį metų gyveno Dzūkijos krašto istorijos, žmonių šypsenos ir gražiausios miesto akimirkos. Dar visai neseniai jis buvo pagerbtas už savo nuopelnus, o šiandien artimieji ir bičiuliai dalijasi jautriais atsisveikinimo žodžiais.
Liūdna žinia pasiekė ketvirtadienį
Spalio 22 dieną Alytaus bendruomenę pasiekė žinia apie žinomo miesto fotografo Juozo Muzikevičiaus mirtį.
Vyrui buvo 68 metai.
Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo. Viešai paskelbtoje informacijoje konkreti liga neįvardijama.
J. Muzikevičius buvo gerai pažįstamas daugeliui alytiškių. Jį buvo galima sutikti miesto renginiuose, bendruomenės susibūrimuose ir kitose vietose, kuriose vykdavo svarbūs Dzūkijos krašto gyvenimo įvykiai.
Dažniausiai rankose jis laikydavo fotoaparatą.
Per daugelį metų fotografija jam tapo ne tik pomėgiu, bet ir būdu išsaugoti miesto istoriją.
Bičiulės atsisveikinimo žodžiai sujaudino
Apie skaudžią netektį socialiniame tinkle pranešė ir jautriais prisiminimais pasidalijo Vilija Dulevičienė.
Ji prisiminė bendrus planus, pokalbius ir akimirkas, kurių jau nebepavyks pakartoti.
Atsisveikinimo žodžiuose atsispindėjo ne tik liūdesys, bet ir dėkingumas už pažintį su žmogumi, kuris aplinkiniams paliko šiltus prisiminimus.
Bičiulė pabrėžė, kad J. Muzikevičius išėjo taip ir nespėjęs atskleisti visų fotografijos paslapčių.
Tokie žodžiai primena, kiek daug žmogaus gyvenime lieka nepasakytų minčių, neįgyvendintų sumanymų ir bendrų planų.
Vos prieš dvejus metus sulaukė ypatingo įvertinimo
2024 metais J. Muzikevičius buvo išrinktas „Alytaus miesto senjoru“.
Šis įvertinimas jam skirtas už ilgametį indėlį į miesto vizualinę kultūrą ir aktyvų dalyvavimą senjorų bendruomenės gyvenime.
Miesto vadovai taip pagerbė žmogų, kuris daugelį metų savo fotografijomis įamžino Alytaus kasdienybę.
Jo darbuose atsispindėjo ne tik miesto pastatai ar gamtos vaizdai.
Svarbiausi fotografijų herojai dažnai būdavo patys žmonės – jų emocijos, susitikimai, šventės ir paprastos gyvenimo akimirkos.
Būtent tokie kadrai ilgainiui tampa vertingais miesto istorijos liudijimais.
Pirmoji paroda įvyko tik 2024-aisiais
Nors J. Muzikevičius fotografavo daugelį metų, pirmoji jo personalinė fotografijų paroda surengta tik 2024 metais.
Artimieji ir pažįstami prisimena, kad jis buvo kuklus žmogus.
Fotografas labiau mėgo stebėti aplinką ir fiksuoti kitų gyvenimo akimirkas, nei pats atsidurti dėmesio centre.
Dėl to įkalbėti jį surengti asmeninę parodą nebuvo lengva.
Vis dėlto paroda tapo galimybe plačiau pristatyti jo kūrybą ir parodyti, kokį turtingą fotografijų archyvą jis buvo sukaupęs.
Daugybe savo darbų J. Muzikevičius dalijosi ir socialiniuose tinkluose.
Ten alytiškiai galėdavo atpažinti pažįstamas vietas, žmones bei renginius.
Žmonės prisimena jo nuoširdumą
Pažinojusieji J. Muzikevičių jį apibūdina kaip santūrų, nuoširdų ir šiltai su kitais bendraujantį žmogų.
Pasak jų, fotografas stengėsi pastebėti gražiąją gyvenimo pusę.
Jo nuotraukose dažnai atsispindėdavo džiaugsmas, bendrystė ir natūralios žmonių emocijos.
Net ir dalyvaudamas gausiuose renginiuose jis mieliau likdavo už kadro, leisdamas svarbiausiems momentams kalbėti patiems.
Ypatingą vietą jo gyvenime užėmė šeima.
Pažįstami prisimena, kad vyras nevengdavo šiltų žodžių savo žmonai ir dėkodavo jai už kartu praleistus metus bei palaikymą.
Šiandien būtent artimiesiems tenka išgyventi skaudžiausią netekties dalį.
Liko tai, ko laikas neištrins
Fotografija turi ypatingą savybę – ji leidžia išsaugoti akimirkas, kurios niekada nebepasikartos.
Per daugelį metų J. Muzikevičius sukaupė gausybę Dzūkijos krašto vaizdų.
Juose liko miesto šventės, bendruomenės susitikimai, gamtos grožis ir žmonės, kurių gyvenimo istorijas jis tyliai stebėjo pro fotoaparato objektyvą.
Šios fotografijos išlieka svarbia jo kūrybinio palikimo dalimi.
Nors pats fotografas nebegalės užfiksuoti naujų akimirkų, jo darbai ir toliau primins apie žmogų, kuris mokėjo pastebėti grožį kasdienybėje.
Alytus atsisveikina su Juozu Muzikevičiumi, tačiau jo nuotraukose išsaugoti miesto prisiminimai liks gyvi dar ilgai.
