Aidas Užkuraitis
Lietuvos policija kreipėsi į gyventojus su svarbiu įspėjimu. Sukčiai ėmė aktyviai naudoti apgaulingas interneto svetaines, kurios atrodo beveik identiškai kaip tikri bankų ar valstybinių institucijų puslapiai. Pakanka neatidžiai įvesti savo prisijungimo duomenis, kad jie atsidurtų nusikaltėlių rankose. Pareigūnai paaiškino, į kokią detalę būtina atkreipti dėmesį prieš jungiantis prie bet kurios internetinės paslaugos.
Nauja apgaulės banga – pavojus slypi ten, kur mažiausiai tikitės
Pastarosiomis dienomis skirtingose Lietuvos vietose gyventojai susidūrė su panašia sukčiavimo schema.
Nusikaltėliai kuria netikras interneto svetaines, kurios savo išvaizda primena oficialius bankų, „Regitros“ ar kitų institucijų puslapius.
Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti įprastai.
Svetainėje matomas pažįstamas logotipas, panašios spalvos, įprastas prisijungimo langas.
Tačiau iš tikrųjų žmogus gali būti patekęs į sukčių sukurtą puslapį.
Būtent apie tokius atvejus socialiniame tinkle „Facebook“ perspėjo Virtualus policijos patrulis.
Viena detalė gali išduoti apgaulę
Pareigūnai ragina gyventojus prieš įvedant bet kokius duomenis atidžiai patikrinti interneto svetainės adresą.
Kartais sukčiams pakanka pakeisti vos vieną raidę, pridėti papildomą simbolį ar naudoti panašiai skambantį interneto adresą.
Skubantis žmogus tokio skirtumo gali nepastebėti.
Dar pavojingiau, kai netikra svetainė beveik visiškai atkartoja tikros institucijos dizainą.
Todėl vien pažįstamas logotipas ar oficialiai atrodantis puslapis negarantuoja, kad svetainė yra saugi.
Policija pabrėžia, kad būtent interneto adreso patikrinimas yra vienas svarbiausių būdų išvengti apgaulės.
Sukčiai naudojasi ir mokamomis reklamomis
Dar vienas pavojus – interneto paieškos rezultatuose rodomos reklamos.
Gyventojai kartais mano, kad pirmoje paieškos rezultatų vietoje esanti svetainė yra patikimiausia.
Tačiau taip būna ne visada.
Mokamos reklamos gali būti rodomos aukščiau už įprastus paieškos rezultatus.
Pareigūnai primena, kad užrašas „Remiama“ reiškia reklamą, o ne oficialų institucijos patvirtinimą.
Todėl net ir paieškos sistemoje radus pažįstamos įstaigos pavadinimą reikėtų įsitikinti, kad atidaromas tikrasis jos puslapis.
Pavojus gali prasidėti nuo paprastos SMS žinutės
Sukčiai naudojasi ne tik netikromis svetainėmis.
Spalio 9 dieną Alytaus apskrities policija taip pat perspėjo apie apgaulingas SMS žinutes.
Jose žmonėms pranešama apie tariamai skirtas baudas, nesumokėtą automobilio stovėjimą ar įsiskolinimus.
Tokiose žinutėse dažnai pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą puslapį.
Gyventojas gali būti raginamas kuo greičiau sumokėti nedidelę sumą arba patvirtinti savo tapatybę.
Tačiau tikrasis sukčių tikslas – gauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar kitus jautrius duomenis.
Tokios žinutės gali atrodyti įtikinamai, nes jose naudojami žinomų institucijų pavadinimai.
Vienas gyventojas jau prarado daugiau nei 16 tūkstančių eurų
Kad ši apgaulė gali turėti rimtų pasekmių, rodo Alytaus apskrities policijos paskelbtas atvejis.
Į pareigūnus kreipėsi vyras, gavęs SMS žinutę apie neva nesumokėtą baudą.
Pranešimas buvo pateiktas taip, tarsi jį būtų atsiuntusi elektroninės policijos sistema.
Vyras paspaudė žinutėje buvusią nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis.
Vėliau paaiškėjo, kad jis neteko daugiau kaip 16 tūkstančių eurų.
Šis atvejis parodo, kodėl pareigūnai taip griežtai ragina nepasitikėti netikėtomis nuorodomis.
Nedidelė tariama skola gali būti tik pretekstas išvilioti gerokai didesnes sumas.
Policija įvardijo tris svarbiausias taisykles
Virtualus policijos patrulis ragina gyventojus laikytis kelių pagrindinių atsargumo priemonių.
Pirmiausia – tikrinkite svetainės adresą. Net nedidelis skirtumas nuo tikrojo institucijos adreso gali reikšti, kad puslapis suklastotas.
Antra – nepasitikėkite vien reklamos žyma. Mokamas paieškos rezultatas savaime nereiškia, kad svetainė yra oficiali.
Trečia – neatidarinėkite įtartinų nuorodų. Jeigu gavote netikėtą SMS žinutę ar elektroninį laišką, saugiau oficialią institucijos svetainę susirasti savarankiškai.
Šios taisyklės ypač svarbios jungiantis prie elektroninės bankininkystės, valstybinių paslaugų ar atliekant mokėjimus internetu.
Ką daryti, jeigu jau suvedėte duomenis?
Jeigu įtariate, kad savo banko prisijungimo informaciją įvedėte netikroje svetainėje, svarbu veikti nedelsiant.
Pirmiausia susisiekite su savo banku oficialiu telefonu ir paaiškinkite situaciją.
Banko specialistai galės įvertinti, kokių apsaugos veiksmų reikia imtis.
Taip pat svarbu pakeisti galimai atskleistus slaptažodžius ir patikrinti sąskaitos operacijas.
Apie galimą sukčiavimą reikėtų pranešti policijai.
Jeigu pastebėjote neteisėtus pinigų pervedimus, nedelskite – kuo anksčiau informuosite banką, tuo greičiau bus galima imtis veiksmų.
Ypač svarbu perspėti vyresnio amžiaus artimuosius
Sukčių taikiniu gali tapti bet kuris interneto naudotojas.
Tačiau žmonėms, kurie rečiau naudojasi elektroninėmis paslaugomis, gali būti sunkiau atskirti tikrą svetainę nuo suklastotos.
Todėl verta apie šią apgaulės schemą pasikalbėti su tėvais, seneliais ir kitais artimaisiais.
Svarbu paaiškinti, kad nei banko, nei valstybinės institucijos pavadinimas žinutėje savaime neįrodo jos tikrumo.
Taip pat nereikėtų skubėti atlikti mokėjimo vien todėl, kad žinutėje grasinama bauda ar papildomomis išlaidomis.
Sukčiai dažnai siekia sukelti nerimą ir priversti žmogų priimti sprendimą nepatikrinus informacijos.
Svarbiausias policijos perspėjimas
Pareigūnų paskelbta informacija primena, kad internetiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus.
Šiandien netikra svetainė gali atrodyti beveik taip pat kaip tikras banko ar valstybinės įstaigos puslapis.
Todėl vien vizualaus panašumo nepakanka.
Prieš įvesdami prisijungimo duomenis ar patvirtindami mokėjimą, įsitikinkite, kad esate tikroje svetainėje. O kilus bent menkiausiai abejonei, geriau nutraukite veiksmą ir susisiekite su institucija oficialiais kontaktais.
Būtent toks atsargumas gali padėti apsaugoti asmeninius duomenis ir santaupas.
