Aidas Užkuraitis
Parduotuvės direktorius – pareigos skamba solidžiai. Atsakomybė už darbuotojų komandą, kasdienę parduotuvės veiklą, rezultatus ir svarbiausius veiklos rodiklius taip pat nemaža. Tačiau pamatę, kokį atlyginimą už tokį darbą Vilniuje siūlo vienas didžiausių šalies prekybos tinklų, dalis žmonių nustebo.
„Maxima“ šiuo metu ieško parduotuvės direktoriaus sostinėje. Darbo skelbime nurodytas atlyginimas – nuo 1 900 iki 2 500 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Viešoje diskusijoje žmonėms labiausiai užkliuvo ne pats skaičius, o jo santykis su atsakomybe, kurią prisiima parduotuvės vadovas.
Tačiau yra viena svarbi detalė – darbo skelbime nurodytas atlyginimas nebūtinai yra visa suma, kurią gali gauti vadovas.
Skelbime – 1 900–2 500 eurų „ant popieriaus“
„Maximos“ karjeros puslapyje paskelbtame pasiūlyme Vilniuje esančios parduotuvės direktoriui nurodomas 1 900–2 500 eurų mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių.
Tai bruto suma.
Viešai skelbiamuose skaičiavimuose nurodoma, kad priklausomai nuo konkretaus atlygio ir darbuotojui taikomų mokesčių, suma į rankas būtų gerokai mažesnė.
Būtent tai ir tapo diskusijos internete priežastimi.
Dalis žmonių svarstė, ar tokio dydžio atlygis pakankamas darbuotojui, kuris atsako ne už vieną siaurą funkciją, o už visos parduotuvės veiklą.
Pažiūrėjus į atsakomybes klausimų kyla dar daugiau
Oficialus darbo pasiūlymas leidžia gana tiksliai suprasti, ko iš būsimo direktoriaus tikisi darbdavys.
Vadovas turėtų organizuoti visos parduotuvės komandos darbą, formuoti komandą ir rūpintis jos augimu.
Tačiau tuo atsakomybės nesibaigia.
Direktoriui taip pat patikimi kasdieniai parduotuvės procesai, o iš jo tikimasi ne tik vykdyti nustatytą tvarką, bet ir siūlyti, kaip veiklą organizuoti efektyviau.
Dar viena svarbi sritis – parduotuvės veiklos rodikliai.
Vadovas turi analizuoti KPI, vertinti rezultatus ir ieškoti būdų, kaip pasiekti nustatytus tikslus.
Kitaip tariant, tai nėra vien administracinės pareigos.
Direktorius atsako ir už žmones, ir už procesus, ir už verslo rezultatus.
Vien atlyginimu pasiūlymas nesibaigia
Vertinant darbo skelbimą svarbu nepamiršti ir kitos jo dalies.
„Maxima“ darbuotojams siūlo papildomą sveikatos draudimą po bandomojo laikotarpio, galimybes tęsti karjerą kituose bendrovės padaliniuose bei mokytis iš kitų įmonės specialistų.
Viešai skelbta ir apie motyvacinius priedus, susijusius su pasiektais rezultatais.
Todėl skelbime matomas 1 900–2 500 eurų intervalas nebūtinai parodo visą darbuotojo gaunamų naudų vertę.
Vis dėlto potencialus kandidatas pirmiausia pamato būtent bazinį skaičių.
Ir šiandieninėje darbo rinkoje tai gali būti labai svarbu.
Įdomus palyginimas – visos bendrovės atlyginimų vidurkis
Diskusijai papildomo konteksto suteikia vieši „Sodros“ duomenys.
2026 metų liepą visą kalendorinį mėnesį „Maxima LT“ dirbusių darbuotojų vidutinės draudžiamosios pajamos siekė maždaug 1 894 eurus bruto.
Mediana buvo mažesnė – apie 1 592 eurus.
Tai reiškia, kad žemiausia direktoriaus skelbime nurodyto atlygio riba yra labai arti bendro visą mėnesį dirbusių bendrovės darbuotojų atlygio vidurkio.
Tačiau tokį palyginimą reikia vertinti atsargiai.
Bendras įmonės vidurkis apima daugybę skirtingų pareigybių, darbo krūvių ir atlygio sistemų, todėl jis neparodo, kiek uždirba konkrečių parduotuvių vadovai.
Vis dėlto viešoje diskusijoje šis skirtumas natūraliai kelia klausimą – kiek papildomai šiandien verta vadovo atsakomybė?
„Maxima“ šiemet atlyginimams skyrė papildomus milijonus
Situacija įdomi ir dėl dar vienos aplinkybės.
„Maxima“ dar prieš prasidedant 2026 metams paskelbė, kad darbuotojų darbo užmokesčio didinimui šiemet papildomai skirs 14 mln. eurų.
Bendrovės skaičiavimu, tai turėjo vidutinį darbuotojo atlygį padidinti beveik 9 procentais.
Dar beveik 19 mln. eurų numatyta skatinamosioms premijoms.
Šie skaičiai reikšmingi, nes „Maxima“ yra viena didžiausių privačių darbdavių Lietuvoje – bendrovėje dirba daugiau nei 11 tūkst. žmonių.
Atlyginimai bendrovėje jau augo sparčiau nei šalies vidurkis
2025 metų finansiniai rezultatai rodo, kad darbo užmokesčiui įmonė skyrė vis daugiau pinigų.
„Maxima LT“ skelbė, kad 2025 metais jos darbo užmokesčio fondas buvo 22 mln. eurų didesnis nei metais anksčiau.
Bazinis atlyginimas bendrovėje per metus augo 11,3 procento, kai bendras vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje tuo metu siekė 8,4 procento.
Skatinamosioms premijoms buvo išmokėta 19 mln. eurų, o 77 procentai jų atiteko parduotuvių ir sandėlių darbuotojams.
Taigi vien iš vieno darbo skelbimo daryti išvadą apie visą „Maximos“ atlygio politiką būtų netikslu.
Tačiau pats skelbimas atskleidžia kitą įdomią Lietuvos darbo rinkos tendenciją.
Žmonių lūkesčiai per kelerius metus smarkiai pasikeitė
Dar prieš keletą metų 2 tūkst. eurų atlyginimas „ant popieriaus“ galėjo atrodyti gerokai solidžiau.
Tačiau per tą laiką Lietuvoje smarkiai augo ir kainos, ir atlyginimai.
Todėl darbuotojai šiandien kitaip vertina ne tik gaunamą sumą, bet ir atsakomybės bei atlygio santykį.
Vadovaujamos pareigos savaime nebėra pakankamas argumentas.
Žmonės skaičiuoja, kiek darbuotojų reikės valdyti, už kokius rezultatus teks atsakyti, koks bus darbo intensyvumas ir kiek pinigų mėnesio pabaigoje iš tikrųjų liks sąskaitoje.
Būtent todėl vienas paprastas darbo skelbimas tapo daug platesnės diskusijos priežastimi.
Skaičius skelbime pasako ne viską – bet būtent jį žmonės pamato pirmiausia
„Maximos“ pasiūlymas savaime nėra neįprastas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, o galutinis vadovo atlygis gali priklausyti nuo konkrečios parduotuvės, rezultatų ir motyvacinės sistemos.
Tačiau darbo skelbimų rinkoje veikia paprasta taisyklė.
Potencialus kandidatas pirmiausia pamato pareigų pavadinimą, atsakomybes ir atlyginimą.
Tik tada jis sprendžia, ar verta domėtis papildomomis naudomis.
Ir būtent čia „Maximos“ skelbimas pataikė į jautrią vietą – žmonės pradėjo diskutuoti ne tik apie vieno parduotuvės direktoriaus algą, bet ir apie tai, kiek šiandien Lietuvoje apskritai turėtų kainuoti vadovo atsakomybė.
