Aidas Užkuraitis
2027-ieji Lietuvos gyventojams gali prasidėti nauju kainų augimu. Jau numatytas alkoholinių gėrimų akcizų didinimas, tačiau valdančiojoje koalicijoje svarstoma juos kelti dar labiau. Vieni politikai tikina, kad papildomi mokesčiai padėtų surinkti daugiau lėšų ir mažintų žalingų produktų įperkamumą. Tuo metu verslo atstovai perspėja apie kitą galimą pasekmę – dalis vartotojų gali dar dažniau apsipirkti kaimyninėse valstybėse.
Lietuvos valdžia pradėjo svarstyti papildomus mokestinius sprendimus, kurie gali paveikti ne tik valstybės biudžetą, bet ir vartotojų išlaidas.
2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas maždaug 6 milijardų eurų deficitas. Tai reiškia, kad planuojamos valstybės išlaidos gerokai viršija pajamas.
Ieškodami papildomų lėšų, valdantieji svarsto galimybę didinti kai kuriuos mokesčius.
Dėmesio centre atsidūrė akcizai, taip pat svarstomos mokestinės priemonės, susijusios su taršiais ir brangiais automobiliais, energetikos bendrovių pelnu bei kitomis sritimis.
Tačiau didžiausias ginčas kilo dėl vieno klausimo: ar papildomas akcizų didinimas duotų laukiamą rezultatą?
Kainos nuo sausio jau turėtų keistis
Pagal anksčiau numatytą akcizų didinimo tvarką, nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų padidėti alkoholiniams gėrimams taikomi mokesčiai.
Spalio 22 dieną paskelbtais skaičiavimais, vien dėl suplanuotų akcizų pokyčių kai kurių gėrimų kainos galėtų didėti keliomis ar keliomis dešimtimis centų.
Tai preliminarūs įverčiai, o ne garantuotos galutinės kainos parduotuvėse.
Galutinę prekės kainą lemia ne vien akcizas, bet ir pridėtinės vertės mokestis, gamintojų, tiekėjų bei prekybininkų sprendimai.
Todėl tikslus kainų pokytis skirtingose parduotuvėse gali skirtis.
Valdantieji svarsto papildomą didinimą
Svarbiausia naujiena – politikai diskutuoja ne tik apie jau suplanuotus pokyčius.
Valdančiosios koalicijos partneriai pasiūlė akcizus didinti papildomai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad toks politinis pasiūlymas yra svarstomas.
Papildomų mokestinių pajamų poreikis siejamas su sudėtinga valstybės biudžeto padėtimi ir būtinybe finansuoti numatytas išlaidas.
Tačiau kol kas nėra galutinio sprendimo dėl papildomo akcizų didinimo dydžio ar įsigaliojimo.
Tai itin svarbu: jau numatytų mokesčių pokyčių nereikėtų painioti su naujais politiniais pasiūlymais, kuriems dar reikalingi sprendimai.
Kodėl dalis politikų pasisako už didesnius akcizus?
Europarlamentaras Aurelijus Veryga argumentuoja, kad akcizų politika turėtų būti siejama ne tik su biudžeto pajamomis, bet ir su produktų įperkamumu.
Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus tabako ir alkoholio įperkamumas padidėjo apie 20 procentų, o maisto – maždaug 4 procentais.
Šiais skaičiais grindžiamas argumentas, kad akcizai turėtų augti taip, jog didėjant gyventojų pajamoms žalingi produktai netaptų santykinai lengviau įperkami.
Visuomenės sveikatos požiūriu didesni akcizai dažnai vertinami kaip viena iš priemonių, galinčių mažinti žalingų produktų vartojimą.
Tačiau konkretaus mokestinio pakeitimo poveikis priklauso nuo jo dydžio, rinkos sąlygų ir vartotojų elgsenos.
Verslas perspėja: dalis pajamų gali iškeliauti iš Lietuvos
Kitokios pozicijos laikosi dalis gėrimų gamintojų ir importuotojų.
Jų atstovai perspėja, kad papildomas akcizų didinimas gali paskatinti daugiau pirkimų kaimyninėse valstybėse.
Gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka atkreipia dėmesį, kad mažėjant pardavimo apimtims Lietuvoje dalis vartotojų išlaidų gali persikelti į užsienio rinkas.
Verslo atstovų nuomone, tokiu atveju Lietuva rizikuotų nesurinkti tiek papildomų mokesčių, kiek tikimasi.
Vis dėlto tai yra verslo organizacijos išsakytas perspėjimas, o ne jau įvykusio papildomo akcizų didinimo rezultatas.
Norint įvertinti tikrąjį poveikį, reikėtų analizuoti vartojimo, prekybos ir biudžeto pajamų duomenis.
Kodėl vėl minima Lenkija ir Latvija?
Kainų skirtumai tarp kaimyninių valstybių Lietuvoje jau seniai kelia diskusijų.
Kai kurių prekių apmokestinimas skirtingose šalyse nėra vienodas, todėl vartotojų elgsena gali keistis.
Jeigu kainų skirtumai didėtų, dalis pirkimų teoriškai galėtų persikelti už Lietuvos ribų.
Tačiau šio poveikio nereikėtų vertinti vien pagal pavienius gyventojų pasisakymus.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad didesni akcizai gali turėti visuomenės sveikatai naudingą poveikį, jei sumažina žalingų produktų vartojimą.
Todėl diskusijoje susiduria du skirtingi tikslai: užtikrinti valstybės pajamas ir mažinti žalingų produktų prieinamumą.
Dėl biudžeto ieškoma politinio susitarimo
Mokesčių klausimas tapo ir platesnių diskusijų dėl 2027 metų valstybės biudžeto dalimi.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius susitiko su opozicinių liberalų atstovais, siekdamas aptarti galimą paramą biudžetui.
Tačiau liberalų pozicija išlieka kritiška.
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad opozicija pasigenda priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti ir valstybės išlaidoms peržiūrėti.
Tai rodo, kad diskusija vyksta ne vien dėl atskirų mokesčių tarifų.
Skiriasi ir požiūris į tai, kokiais būdais valstybė turėtų spręsti biudžeto problemas.
Vienos politinės jėgos daugiau dėmesio skiria papildomų pajamų surinkimui, kitos pabrėžia išlaidų kontrolę bei esamų mokesčių administravimą.
Svarstomi ir kiti mokesčiai
Diskusijos dėl akcizų tėra viena platesnio mokestinių pasiūlymų paketo dalis.
Viešai minėtos galimybės keisti taršių ir brangių automobilių apmokestinimą, azartinių lošimų sektoriui taikomus mokesčius bei tam tikras energetikos įmonių pelno apmokestinimo taisykles.
Tačiau ne visi aptariami variantai yra parengti kaip galutiniai teisės aktų projektai.
Finansų ministras Taurimas Valys yra nurodęs, kad vertinamas įvairių mokestinių priemonių poveikis biudžetui.
Dalis galutinių sprendimų gali priklausyti ir nuo 2027 metų pirmojo ketvirčio rezultatų, kai bus aiškesnės ankstesnės mokesčių reformos pasekmės.
Todėl šiuo metu svarbu atskirti politinius svarstymus nuo jau priimtų įstatymų.
Ką tai reiškia gyventojams?
Artėjant 2027 metų pradžiai gyventojams aktualiausias klausimas – kurios kainos tikrai keisis, o kurios dar priklausys nuo būsimų Seimo sprendimų.
Jau numatyti akcizų tarifų pakeitimai yra viena situacija.
Papildomi mokesčiai, dėl kurių tik diskutuojama, – visai kita.
Jeigu valdantieji nuspręstų teikti naujus projektus, turėtų paaiškėti konkretūs tarifai, įsigaliojimo datos ir numatomas poveikis valstybės pajamoms.
Tik tada būtų galima tiksliau įvertinti, kaip papildomi pokyčiai paveiktų vartotojų išlaidas.
Artimiausi mėnesiai parodys, kiek toli valdantieji pasirengę eiti
Diskusijos dėl naujų mokesčių Lietuvoje tik įsibėgėja.
Vyriausybė ieško būdų finansuoti augančias išlaidas, koalicijos partneriai siūlo papildomus akcizus, o opozicija ir dalis verslo atstovų kelia klausimus dėl tokios politikos pasekmių.
Galutiniai sprendimai turės parodyti, kaip suderinami valstybės finansiniai poreikiai, visuomenės sveikatos tikslai ir ekonominiai interesai.
Svarbiausia žinia gyventojams – nuo 2027 metų sausio 1 dienos jau numatyti akcizų pokyčiai, tačiau papildomas jų didinimas kol kas tik svarstomas. Ar valdantieji ryšis naujiems mokesčiams ir kokio dydžio jie būtų, paaiškės priėmus konkrečius politinius sprendimus.
