Aidas Užkuraitis
Socialiniuose tinkluose masiškai plinta mokytojų pasakojimai apie problemą, kuri vis dažniau pastebima klasėse. Pedagogai kalba ne apie prastus pažymius ar nenorą mokytis – jų teigimu, daliai paauglių darosi sunku suprasti net palyginti nesudėtingą perskaitytą tekstą.
Kai kurios istorijos ypač emocingos.
Vienas JAV mokytojas, pasakodamas apie savo abiturientus, neslėpė ašarų. Pedagogas teigė davęs 17–18 metų mokiniams perskaityti dvi pastraipas ir paprašęs užbaigti jo pradėtą sakinį.
Daliai mokinių net tokia užduotis pasirodė pernelyg sudėtinga.
Tačiau tai nėra vien užsienio mokyklų problema. Lietuvos pedagogai sako panašių ženklų matantys ir mūsų klasėse.
Perskaito teisingai, tačiau prasmės nesupranta
Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas teigia, kad situacija kelia rimtą susirūpinimą.
Problema nėra vien tai, kad kai kuriems vyresnių klasių mokiniams sunku sklandžiai skaityti.
Kur kas rimtesnė situacija atsiranda tada, kai mokinys tekstą perskaito taisyklingai, tačiau negali paaiškinti jo prasmės.
Sunkumų gali sukelti atskiri žodžiai, žodžių junginiai, sudėtingesni sakiniai ir potekstės.
Tai reiškia, kad iš pirmo žvilgsnio mokinys skaito normaliai, tačiau perskaityta informacija lieka nesuprasta.
Mokytojas tai vadina pavojaus signalu
A. Avčininkas pastebi, kad teksto suvokimo sunkumų turi reikšminga dalis mokinių.
Problemos atsiskleidžia ne tik lietuvių kalbos pamokose.
Jeigu mokinys nesupranta sudėtingesnio sakinio, jam sunkiau mokytis istorijos, biologijos, geografijos, fizikos ar kitų dalykų.
Juk beveik visur pirmiausia reikia perskaityti užduotį, suprasti sąvoką, atrinkti svarbiausią informaciją ir tik tada pateikti atsakymą.
Todėl silpstantys skaitymo gebėjimai ilgainiui gali paveikti gerokai daugiau nei vien lietuvių kalbos pažymį.
Viena problemų – vis skurdesnis žodynas
Pedagogas atkreipia dėmesį į dar vieną pokytį.
Vaikų kasdienėje aplinkoje gali mažėti turtingos, vaizdingos kalbos.
Šeimose mažiau ilgų pokalbių, žmonės rečiau išsamiai pasakoja apie savo dieną ar patirtis, o didelė komunikacijos dalis persikelia į trumpas žinutes ir socialinius tinklus.
Jeigu vaikas retai susiduria su įvairesniais žodžiais, vėliau sudėtingesnis tekstas gali tapti iššūkiu.
Nežinant kelių svarbių žodžių prasmės, gali būti sunku suprasti ir visą sakinį.
Ekranai pakeitė mūsų dėmesį
Kita problema – gebėjimas ilgiau išlaikyti dėmesį.
Internete informacija dažnai pateikiama labai trumpai: keli sakiniai, nuotrauka ar keliolikos sekundžių vaizdo įrašas.
Prie tokio tempo pripratęs žmogus gali tapti nekantrus susidūręs su ilgesniu tekstu.
A. Avčininkas pastebi, kad sunkumų gali kilti net skaitant ilgesnius straipsnius internete.
Pirmoji teksto dalis dar perskaitoma atidžiai, tačiau kuo tekstas ilgesnis, tuo labiau skubama.
Knyga tokiu atveju tampa dar didesniu išbandymu.
Problema gali išryškėti tik vyresnėse klasėse
Yra ir dar viena klastinga šios problemos pusė.
Vaikas gali ilgą laiką atrodyti skaitantis visiškai normaliai.
Jis taisyklingai taria žodžius, nestringa ir perskaito visą pastraipą.
Tačiau niekas nepatikrina, ar jis iš tikrųjų suprato, ką ką tik perskaitė.
Tokios spragos gali kauptis metų metus ir rimtai išryškėti tik dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje, kai tekstai tampa sudėtingesni.
Tuomet problemą ištaisyti jau gerokai sunkiau.
Mokytojas siūlo pradėti nuo pradinių klasių
A. Avčininko nuomone, skaitymo ir rašymo įgūdžiams ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jau pradinėse klasėse.
Svarbu kuo anksčiau pastebėti, kuriam vaikui reikia papildomos pagalbos.
Pedagogas taip pat pasisako už mažesnį ekranų naudojimą mokyklose ir didesnį dėmesį tradicinėms mokymosi priemonėms – knygoms, sąsiuviniams, rašymui ranka.
Tačiau atsakomybės negalima palikti vien mokytojui.
Jeigu klasėje yra kelios dešimtys skirtingų gebėjimų vaikų, problemoms spręsti gali prireikti ir kitų specialistų pagalbos.
Kodėl gebėjimas suprasti tekstą toks svarbus?
Skaitymas nėra vien mokyklinis gebėjimas.
Suaugęs žmogus kasdien turi suprasti sutartis, oficialius pranešimus, darbo dokumentus, naujienas, instrukcijas ir daugybę kitų tekstų.
Dar svarbiau gebėti atskirti faktą nuo nuomonės ir suprasti, ką iš tiesų bandoma pasakyti.
A. Avčininkas perspėja, kad žmogus, kuriam sunku suprasti tekstą ir jo potekstę, gali tapti lengviau suklaidinamas.
Todėl diskusija apie mokinių skaitymo gebėjimus peržengia mokyklos ribas.
Klausimas tampa gerokai platesnis: ar karta, užaugusi tarp trumpų vaizdo įrašų, nuolatinių pranešimų ir greitai besikeičiančio turinio, išsaugos gebėjimą sustoti, perskaityti sudėtingesnį tekstą ir iš tikrųjų suprasti, ką jis reiškia?
