Aidas Užkuraitis
Kol Lietuvos ūkininkai skaičiuoja augančias degalų ir technikos išlaikymo išlaidas, vienas Biržų rajono gyventojas pasirinko visiškai kitokį kelią. Jis atsisakė traktorių ir grįžo prie ūkininkavimo būdo, kurį daugelis jau seniai laiko praeitimi.
Tačiau labiausiai stebina ne pats sprendimas, o jo rezultatas. Daugiau kaip 250 hektarų žemės valdantis ūkininkas tikina, kad degalų kainos jo darbui nebeturi jokios įtakos. O tai, kuo jis pakeitė brangią techniką, nustebintų ne vieną šiuolaikinį žemdirbį.
Sprendimas, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas
Biržų rajone ūkininkaujantis Vigantas Indrašius prieš kelerius metus priėmė neįprastą sprendimą – pardavė savo traktorius.
Kai dauguma žemdirbių investuoja į vis galingesnę techniką, šis vyras nusprendė pasukti priešinga kryptimi.
Šiandien jo laukuose neburzgia traktorių varikliai, o žemė dirbama pasitelkus gyvąją jėgą.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio toks pasirinkimas gali atrodyti neįtikėtinas, pats ūkininkas neabejoja, kad atrado jam tinkamiausią ūkininkavimo būdą.
Vietoj traktorių – trys galingi pagalbininkai
Didžiausius darbus V. Indrašiaus ūkyje atlieka Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai.
Trys stiprūs gyvūnai, pakinkyti vienas šalia kito, traukia plūgą ir verčia vagą po vagos.
Ūkininkas neapsiriboja vien žemės arimu. Pasak jo, arkliai padeda atlikti ir kitus ūkio darbus.
Vyras įsitikinęs, kad svarbiausia – tinkamos žinios, kantrybė ir gebėjimas dirbti su gyvūnais.
Tačiau yra viena sąlyga, be kurios, jo teigimu, toks ūkininkavimas būtų neįmanomas – pagarba ir meilė arkliams.
Degalų kainos jam nebekelia galvos skausmo
Vienas didžiausių tokio ūkininkavimo privalumų, pasak V. Indrašiaus, yra nepriklausomybė nuo traktoriams reikalingų degalų.
Kol kiti ūkininkai stebi dyzelino kainas, jis dėl jų nesijaudina.
Arkliais atliekamiems darbams nereikia pilti degalų į traktoriaus baką.
Tačiau tai nereiškia, kad toks ūkininkavimas nieko nekainuoja.
Gyvūnams reikia pašaro, priežiūros, poilsio ir tinkamos įrangos. Be to, kai kuriuos darbus arkliais atlikti užtrunka ilgiau nei modernia technika.
Vis dėlto pats ūkininkas tikina, kad jo pasirinktas būdas yra ekonomiškai naudingas ir teikia daugiau pasitenkinimo.
Vien už plūgą sumokėjo įspūdingą sumą
Nors ūkininkas grįžo prie senų žemdirbystės tradicijų, tai nereiškia, kad jis naudoja vien pasenusius įrankius.
V. Indrašius pasirūpino šiuolaikiniais pakinktais ir specialiai arkliams pritaikytais padargais.
Vieną plūgą jis parsivežė net iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Už šį įrenginį, ūkininko teigimu, sumokėjo apie 7 tūkst. JAV dolerių.
Tokia suma gali nustebinti tuos, kurie mano, kad ūkininkavimas arkliais nereikalauja didelių investicijų.
Vis dėlto tinkama įranga leidžia efektyviau organizuoti darbus ir pasirūpinti gyvūnų gerove.
Jo ūkyje – daugiau kaip 120 arklių
Dar įspūdingesnė detalė paaiškėja pažvelgus į visą V. Indrašiaus ūkį.
Vyras augina daugiau kaip 120 veislinių arklių.
Tarp jų – Lietuvos sunkieji ir stambieji žemaitukai.
Arkliai naudojami ne tik žemės ūkio darbams.
Dalį jų ūkininkas parduoda kitiems arklių augintojams ir šių gyvūnų mylėtojams.
Kita dalis parduodama mėsai į Italiją.
Taigi arklių auginimas ūkyje yra ir atskira ekonominė veikla, o ne vien būdas pakeisti traktorius.
Kaimynai tokį ūkininkavimą vadina retenybe
Netoliese gyvenantis ūkininkas Arminas Kazlauskas pripažįsta, kad šiandien žemę arkliais dirbančių žmonių beveik nebematyti.
Šiuolaikiniuose ūkiuose vyrauja mechanizuota technika.
Traktoriai leidžia greičiau apdirbti didelius laukus ir atlikti sunkius darbus.
O arkliai dažniausiai likę mažesniuose ūkiuose, kur naudojami daržams ar nedideliems žemės plotams arti.
Tačiau V. Indrašius įsitikinęs, kad ir didesniame ūkyje galima pritaikyti kitokį darbo modelį.
Jo pavyzdys neįprastas, nes ūkininkas valdo daugiau kaip pustrečio šimto hektarų žemės.
Kodėl jis nebenori grįžti prie traktorių?
Ūkininkas neslepia, kad darbas su arkliais reikalauja daugiau laiko.
Tačiau jam svarbus ne tik greitis.
Vyras vertina galimybę dirbti tiesiogiai su gyvūnais, geriau pažinti dirvožemį ir stebėti savo darbo rezultatą.
Jis taip pat daug dėmesio skiria arklių savijautai.
Gyvūnai reguliariai ilsisi, maitinasi ir nėra verčiami dirbti be pertraukų.
V. Indrašiaus įsitikinimu, būtent toks požiūris leidžia suderinti ūkininkavimą, gyvūnų gerovę ir asmeninį pasitenkinimą darbu.
Ar toks būdas tiktų visiems ūkininkams?
Nors Biržų rajono gyventojo istorija išskirtinė, ji nereiškia, kad kiekvienam ūkininkui būtų naudinga atsisakyti traktorių.
Šiuolaikinė technika leidžia per trumpą laiką apdirbti didelius žemės plotus, ypač kai darbų atlikimo laikas priklauso nuo oro sąlygų.
Tuo metu ūkininkavimui su arkliais reikia specifinių įgūdžių, tinkamų padargų ir nuolatinės gyvūnų priežiūros.
Vienas svarbiausių klausimų – ar sutaupytos išlaidos degalams atsveria papildomą darbo laiką ir arklių išlaikymo sąnaudas.
V. Indrašius teigia, kad jo ūkyje toks pasirinkimas pasiteisino, tačiau tikslių išlaidų ir pajamų palyginimų nepateikia.
Lietuvis įrodinėja, kad galima gyventi kitaip
Šiandien V. Indrašius ne tik ūkininkauja pasirinktu būdu, bet ir augina didelį veislinių arklių ūkį.
Jis pats užsiaugina nemažą dalį šeimai reikalingo maisto, o modernią žemės ūkio techniką pakeitė gyvūnais, kuriuos puikiai pažįsta.
Jo istorija primena, kad kartais netikėčiausi sprendimai gimsta ne ieškant naujausių technologijų, o prisimenant seniai žinomus darbo būdus.
Tačiau didžiausia staigmena – ūkininkas, valdantis daugiau kaip 250 hektarų žemės, sąmoningai atsisakė traktorių ir vietoj jų pasirinko arklius.
Vyras tikina, kad dabar jam nebereikia jaudintis dėl degalų kainų, o pats darbas teikia daugiau džiaugsmo.
Ar toks ūkininkavimo modelis galėtų paplisti Lietuvoje, kol kas sunku pasakyti. Tačiau Biržų rajono ūkininkas savo pavyzdžiu rodo, kad net ir šiandien galima pasirinkti gerokai kitokį kelią.
