Aidas Užkuraitis
Nerimas ir vidinė įtampa – dažna kasdienybė
Net jei išorinės aplinkybės atrodo palankios – dideli projektai užbaigti, namuose ramybė, o dienotvarkė nespaudžia – daugelis žmonių vis tiek susiduria su vidine įtampa ir nerimu. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad tokia situacija nėra reta. Kai sumažėja išorinės veiklos ir užduočių, žmogus dažnai lieka akis į akį su savo mintimis, kurios gali kelti nemalonius jausmus ir nerimą.
„Eurovaistinės“ Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidžia, kad apie pusė Lietuvos gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, o streso kasdieniame gyvenime jaučia maždaug 40 proc. respondentų. Nepaisant to, tik 38 proc. bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o trečdalis žmonių nesinaudoja jokiais atsipalaidavimo metodais.
Vidinės būsenos ir išorinių aplinkybių neatitikimas
Tyrimo duomenys rodo, kad psichologinė būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bendrą savijautą, kartu su miego kokybe, nuovargiu ir fizinėmis ligomis. Tai reiškia, kad gerai savijautai nepakanka tik išspręsti išorines problemas – būtina ugdyti ir emocinės sveikatos įgūdžius.
Psichoterapeutas paaiškina, kad daugelis žmonių gyvena nuolatinio veikimo režimu – jie dirba, planuoja, sprendžia problemas, todėl dėmesys nuolat nukreiptas į išorinius dalykus. Kai veiklos sumažėja, iškyla vidinis pasaulis – mintys, emocijos, nerimas, kurio dažnai stengiamasi išvengti.
Nejaukumas tyloje ir jo įveikimo būdai
Vienas eksperimentas parodė, kad dauguma žmonių nemėgsta būti vienumoje be išorinių dirgiklių – net 67 proc. vyrų ir 25 proc. moterų pasirinko patirti silpną elektros impulsą, tik kad nebūtų palikti vieni su savo mintimis. Tai rodo, kaip sunku daugeliui išmokti ramiai būti su savo vidine patirtimi.
Psichoterapeutas rekomenduoja pradėti nuo trumpų sustojimų – 60–90 sekundžių, kai žmogus sąmoningai stebi savo kvėpavimą, kūno pojūčius ar aplinkos garsus. Svarbu įvardyti kylančias mintis ir jausmus be vertinimo, pavyzdžiui, pastebėti nerimą ar sunkumą krūtinėje. Tokia praktika padeda ugdyti gebėjimą stebėti save be kritikos.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad pradedant mokytis būti su savimi, tikslas neturėtų būti visiškas minčių išjungimas ar emocijų nebuvimas. Vertingiau leisti sau jausti ir priimti tai, kas kyla, nes emocijos nėra pavojingos vien dėl savo nemalonumo.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei ramybės akimirkos sukelia stiprų nerimą, panikos priepuolius ar miego sutrikimus, svarbu nepalikti šių simptomų be dėmesio. Psichoterapeutas pataria tokiu atveju kreiptis į specialistus, nes gebėjimas ramiai būti su savimi yra įgūdis, kurį galima lavinti, tačiau kartais tai saugiausia daryti su profesionalia pagalba.
Šiuolaikinėje visuomenėje, kur daugelis gyvena įtemptu ir nuolat užimtu gyvenimo ritmu, mokymasis sustoti ir sąmoningai rūpintis savo emocine sveikata tampa ypač svarbus gerai savijautai užtikrinti.
