Aidas Užkuraitis
Lietuvos vairuotojai jau seniai įprato žvalgytis į Lenkiją, kur dėl kitokios mokesčių politikos kai kurios prekės ar degalai tam tikrais laikotarpiais kainuoja pigiau. Tačiau dabar panaši konkurencija gali atsirasti visai kitoje Lietuvos pusėje.
Latvija priėmė sprendimą nuo spalio 1-osios iki metų pabaigos sumažinti akcizą benzinui ir dyzelinui. Skaičiuojama, kad jeigu visas mokesčio sumažėjimas pasieks vartotoją, litras degalų galėtų atpigti maždaug 8 centais. LSM
Tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nedidelė suma. Tačiau Lietuvos verslo ir transporto sektoriui klausimas kur kas platesnis – jeigu tarp kaimyninių šalių susidarys ryškesnis kainų skirtumas, dalis vairuotojų ir vežėjų gali pradėti degalus pilti ten, kur pigiau.
Būtent todėl vis garsiau kalbama apie riziką, kad Lietuva tarp dviejų kaimynių gali atsidurti nepatogioje padėtyje.
Latvija apsisprendė – pokyčiai įsigalioja jau spalio 1-ąją
Latvijos parlamentas rugsėjo 24 dieną galutinai pritarė laikinam degalų akcizo mažinimui.
Sprendimas galios tris mėnesius – nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31-osios.
Dyzelino akcizo tarifas mažinamas nuo 396 iki 330 eurų už 1000 litrų. Tai yra žemiausias tarifas, kurį šiuo metu leidžia Europos Sąjungos taisyklės.
Benzinui taip pat nustatomas laikinas mažesnis – 490 eurų už 1000 litrų – akcizo tarifas. Latvijos viešoji žiniasklaida pažymi, kad tai pirmas kartas dabartinio kainų šuolio laikotarpiu, kai šalis mažina mokestį ir benzinui. LSM
Latvijos valdžios skaičiavimu, jei mokesčio sumažėjimas visas persikeltų į galutinę kainą, tiek benzinas, tiek dyzelinas galėtų atpigti maždaug 8 centais už litrą.
Tačiau tai nereiškia, kad jau spalio 1-osios rytą visose Latvijos degalinėse kainos automatiškai nukris būtent tiek.
Degalinių operatoriai pirmiausia turi realizuoti jau anksčiau įsigytus degalus, už kuriuos mokesčiai sumokėti pagal seną tarifą. Be to, galutinė kaina priklauso ne tik nuo akcizo, bet ir nuo naftos bei didmeninių degalų kainų, valiutų kurso ir pačių prekybininkų sąnaudų. LSM.lv
Vienas 50 litrų bakas – jau keli eurai skirtumo
Jeigu visas numatomas 8 centų už litrą sumažėjimas pasiektų vartotoją, skirtumas jau būtų pastebimas.
Pripildžius 50 litrų baką, teoriškai būtų galima sutaupyti apie 4 eurus.
60 litrų – apie 4,80 euro.
Vienam žmogui tai gali nepasirodyti didžiulė suma.
Tačiau visiškai kita matematika atsiranda transporto įmonėms, kurių automobiliai per mėnesį sunaudoja tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių litrų degalų.
Todėl mokesčių skirtumas tarp kaimyninių valstybių tampa ne tik gyventojų, bet ir verslo konkurencingumo klausimu.
Lietuvai iškyla gerai pažįstama problema
Lietuviai jau daugelį metų žino vadinamąjį Lenkijos efektą.
Pasienio gyventojai ir toliau gyvenantys lietuviai, matydami reikšmingą tam tikrų prekių kainų skirtumą, vyksta apsipirkti į kaimyninę šalį.
Dabar diskusijoje atsiranda ir Latvija.
Jeigu šiaurinėje Lietuvos kaimynėje degalai dėl mažesnių mokesčių taptų pastebimai pigesni, panaši ekonominė paskata galėtų atsirasti ir Lietuvos–Latvijos pasienyje.
Ypač jautrus šis klausimas būtų komerciniam transportui.
Vežėjams kelių centų skirtumas litre, padaugintas iš didžiulių suvartojamų degalų kiekių, gali reikšti jau nebe kelis eurus.
Kodėl kalbama apie galimybę „nudegti“?
Problema valstybei atsirastų tuomet, jeigu dalis vartojimo persikeltų į užsienį.
Kai vairuotojas degalus įsigyja kitoje valstybėje, su tuo pirkimu susiję mokesčiai taip pat lieka toje valstybėje.
Todėl pernelyg didelis akcizų skirtumas tarp kaimyninių šalių teoriškai gali sukurti paradoksalią situaciją.
Valstybė nustato didesnį mokestį tikėdamasi surinkti daugiau pajamų, tačiau dalis vartotojų pradeda pirkti kitur. Tokiu atveju didesnis tarifas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes biudžeto pajamas.
Kiek toks efektas realiai pasireikštų Lietuvoje, priklausytų nuo galutinio kainų skirtumo degalinėse, todėl iš anksto teigti, kad didelė dalis lietuvių tikrai persikels piltis degalų į Latviją, negalima.
Latvija dėl mažesnių mokesčių irgi sumokės savo kainą
Akcizo sumažinimas nėra nemokamas sprendimas.
Latvijos skaičiavimu, trims mėnesiams sumažinus degalų akcizą, valstybės biudžetas gali netekti apie 14,4 mln. eurų pajamų. LSM
Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl panašios priemonės kelia ekonomistų ir politikų diskusijas.
Viena vertus, mažesni mokesčiai gali padėti vairuotojams ir verslui bei pristabdyti transporto sąnaudų augimą.
Kita vertus, prarastas biudžeto pajamas tenka kompensuoti kitais būdais arba mažinti išlaidas.
Todėl klausimas nėra toks paprastas kaip „sumažinkime akcizą ir visi mokėsime mažiau“.
Latvija akcizą šiemet mažina jau ne pirmą kartą
Dar įdomiau tai, kad Latvija prie šios priemonės grįžta ne pirmą kartą.
Pavasarį, smarkiai kilus degalų kainoms, Latvijos vyriausybė jau buvo pritarusi laikinam dyzelino akcizo mažinimui.
Tuomet dyzelino akcizas buvo sumažintas nuo 467 iki 396 eurų už 1000 litrų. Latvijos Finansų ministerija tuo metu skaičiavo, kad vien šis sprendimas galėtų sumažinti kainą maždaug 8,6 cento už litrą su PVM. Ministry of Finance
Dabar žengtas dar vienas žingsnis – dyzelino tarifas nuo spalio mažinamas iki 330 eurų už 1000 litrų, o laikina lengvata pritaikoma ir benzinui. LSM.lv
Tai rodo, kad Latvija pasirinko gana tiesioginį atsaką į aukštas degalų kainas – bent laikinai mažinti valstybės imamą mokesčio dalį.
Lietuvoje tuo metu verda diskusija dėl 2027 metų
Lietuvoje situacija kitokia.
Pagal šiuo metu numatytą tvarką nuo 2027 metų vėl didėtų degalams taikoma CO₂ akcizo dedamoji.
Skaičiuota, kad vien dėl šio mokestinio pokyčio dyzelinas galėtų brangti beveik 10 centų už litrą, o benzinas – maždaug 3 centais.
Tačiau Finansų ministerija dar svarsto, kaip elgtis su būsimu didinimu. LRT archyvų skaitmeniniai objektai.
Taigi vienoje sienos pusėje matome Latviją, kuri spalį akcizą mažina, o Lietuvoje tuo pat metu vyksta diskusija, ar kitais metais įgyvendinti anksčiau suplanuotą mokesčio didėjimą.
Būtent šis kontrastas ir kelia daugiausia klausimų.
Keli centai gali paveikti ne tik degalinę
Degalų kainos svarbios ne vien žmogui, kuris kartą per savaitę pripildo automobilio baką.
Dyzelino kaina tiesiogiai veikia transporto ir logistikos įmones, žemės ūkį, statybą, gamybą ir daugybę kitų sektorių.
Kai transportavimas brangsta, dalis papildomų sąnaudų ilgainiui gali atsirasti ir kitų prekių bei paslaugų kainose.
Latvijos sprendimo autoriai būtent transporto, logistikos, statybų ir gamybos sąnaudų mažinimą įvardija tarp priežasčių, dėl kurių pasirinktas laikinas akcizo sumažinimas. LSM.lv
Todėl degalų akcizas yra gerokai platesnis klausimas nei skaičius degalinės švieslentėje.
Ar Latvija tikrai taps „antra Lenkija“?
Kol kas taip teigti būtų per anksti.
Viskas priklausys nuo realių mažmeninių kainų po spalio 1-osios.
Net sumažinus akcizą, galutinę degalų kainą toliau veiks naftos rinkos, didmeninės kainos ir prekybininkų sprendimai. Be to, pati Latvija pripažįsta, kad numatomas 8 centų sumažėjimas bus pasiektas tik tuo atveju, jei visa mokestinė nauda bus perduota galutiniam pirkėjui. LSM
Tačiau pats signalas Lietuvai yra aiškus.
Nuo spalio šalia mūsų atsiranda valstybė, kuri bent trims mėnesiams sąmoningai mažina degalų apmokestinimą.
Jeigu dėl to susidarys pakankamai didelis galutinių kainų skirtumas, klausimas bus jau ne vien apie tai, kiek lietuvis sumoka už vieną litrą degalų.
Tada teks vertinti ir tai, kurioje sienos pusėje vairuotojai palieka savo pinigus – ir kurios valstybės biudžetas iš jų surenka mokesčius.
