Rusijoje – nerimą kelianti paslaptis: po jaunos laboratorijos darbuotojos mirties Maskvoje jau tikrinami keleiviai – ar gali grįžti liga, kurios Europa nematė dešimtmečius?

Ar galima pasitikėti nors kokia nors Rusijos skelbiama statistika? Žinoma, kad ne. Ypač, kai tai yra susiję su nelaimėmis. Sovietai slėpė Černobylio katastrofą, nors kaimyninės šalys tikrai būtų norėjusios apie tai sužinoti anksčiau. Rusai slėpė povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą, nors užsienio pagalba būtų padidinusi šansus išgelbėti jūros dugne įstrigusią įgulą – jei rusų tauta būtų gyva, vien tai būtų išstūmę Putiną iš amžino valdovo kėdės.Rusijos Irkutsko srityje kilusi istorija per kelias dienas peržengė vieno miesto ribas. Po 28 metų mokslinių tyrimų instituto darbuotojos Darijos Šipilovos mirties pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad ji galėjo turėti kontaktą su maro bakterija. Oficialios Rusijos institucijos tokios versijos nepatvirtina, tačiau pranešama apie beveik 200 stebimų kontaktų, o socialiniuose tinkluose pasklido vaizdai, kuriuose esą matuojama iš Irkutsko į Maskvą atskridusių keleivių temperatūra.

Situaciją stebi ir Vakarų institucijos. Tačiau svarbiausia detalė šiuo metu yra ši: patvirtintų duomenų apie prasidėjusią naują maro epidemiją nėra. Todėl kalbos, kad liga jau masiškai plinta Rusijoje ar artėja prie Lietuvos, šiuo metu būtų gerokai per ankstyvos.

Vis dėlto klausimų daugėja. Kodėl imtasi papildomų atsargumo priemonių ir kas iš tiesų nutiko institute, kurio specializacija tiesiogiai susijusi su ypač pavojingomis infekcijomis?

Viskas prasidėjo nuo 28-erių moters mirties – tuomet pasirodė nerimą kelianti versija

D. Šipilova dirbo Irkutske veikiančiame kovos su maru mokslinių tyrimų institute.

Spalio pradžioje pranešta apie jos mirtį. Rusijos institucijų pateikiama versija – neaiškios kilmės plaučių uždegimas.

Tačiau netrukus viešojoje erdvėje atsirado visai kitokių teiginių.

Neoficialiuose pranešimuose teigiama, kad rugsėjo pabaigoje laboratorijoje galėjo įvykti incidentas, kurio metu darbuotoja galėjo turėti kontaktą su Yersinia pestis – marą sukeliančia bakterija.

Šis ryšys oficialiai nepatvirtintas.

Ir būtent čia prasidėjo didžiausia nežinomybė.

Tada pasirodė skaičius, kuris privertė suklusti – beveik 200 žmonių

Po moters mirties buvo nustatinėjami ir stebimi žmonės, galėję su ja kontaktuoti.

Viešojoje erdvėje pirmiausia pasirodė informacija apie 189 asmenis, vėliau skelbti duomenys apie 197 kontaktus.

Rusijos institucijos tvirtina, kad stebimi žmonės simptomų neturi, o atlikti tyrimai neigiami.

Jeigu tai tikslu, tai būtų labai svarbus argumentas, kad galimas incidentas neperaugo į platesnį ligos plitimą.

Tačiau neaiškumas dėl pačios moters mirties priežasties išlieka.

O tada pasirodė vaizdai iš Maskvos – keleiviams pradėta matuoti temperatūra

Spalio 5-ąją socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame teigiama, kad iš Irkutsko į Maskvą atvykusiems keleiviams temperatūra matuojama dar lėktuve.

Vien šis vaizdas sukėlė daug spėlionių apie galimą protrūkį.

Tačiau temperatūros matavimas savaime nėra epidemijos įrodymas.

Tai viena standartinių visuomenės sveikatos priemonių, kuri gali būti taikoma atsargumo sumetimais, kai kyla įtarimų dėl užkrečiamosios ligos.

Tokios patikros gali padėti pastebėti karščiuojančius keleivius, tačiau jos negali patvirtinti, kuo žmogus serga.

Didžiausias klausimas lieka neatsakytas – nuo ko iš tikrųjų mirė laboratorijos darbuotoja?

Tai esminė visos istorijos dalis.

Jeigu būtų patikimai nustatyta, kad darbuotoja iš tiesų užsikrėtė maro bakterija laboratorijoje, incidentas įgytų visiškai kitą reikšmę.

Tačiau kol kas tokio patvirtinimo nėra.

Rusijos institucijos teigia nenustačiusios ryšio tarp moters darbo ir jos mirties bei skelbia, kad tarp instituto darbuotojų naujų susirgimų neužfiksuota.

Todėl teiginys, kad „maras pabėgo iš laboratorijos“, šiuo metu turi būti vertinamas kaip nepatvirtinta versija, o ne nustatytas faktas.

Liga skamba kaip iš istorijos vadovėlio, tačiau ji niekur nedingo

Maras daugeliui pirmiausia asocijuojasi su viduramžiais, tačiau ligą sukelianti bakterija egzistuoja ir šiandien.

Pavieniai susirgimai ar nedideli protrūkiai pasaulyje vis dar registruojami.

Skirtumas nuo viduramžių milžiniškas – šiandien maras gali būti gydomas antibiotikais, o visuomenės sveikatos institucijos turi epidemiologinės priežiūros, laboratorinių tyrimų ir kontaktų atsekimo priemones.

Ypač svarbus greitas ligos nustatymas ir gydymas.

Todėl net patvirtintas pavienis maro atvejis automatiškai nereiškia, kad prasidės epidemija.

Europa šią situaciją stebi dėl vienos labai svarbios priežasties

Europoje vietoje įgytų maro atvejų nefiksuota daugiau kaip pusę amžiaus.

Todėl bet kokia informacija apie galimą protrūkį netoliese natūraliai sulaukia epidemiologų dėmesio.

Situaciją stebi Europos ir tarptautinės sveikatos institucijos, tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad maras būtų pradėjęs plisti Europos Sąjungoje.

Nėra ir patvirtintos informacijos apie maro atvejus Lietuvoje, susijusius su Irkutsko istorija.

Todėl panikai pagrindo nėra.

Ar gali prasidėti nauja epidemija? Štai ką šiuo metu iš tikrųjų galima pasakyti

Tam reikėtų kur kas daugiau įrodymų nei keleivių temperatūros tikrinimas ar nepatvirtinti pranešimai socialiniuose tinkluose.

Reikėtų nustatyti patvirtintus ligos atvejus, jų tarpusavio epidemiologinius ryšius ir tolesnį infekcijos perdavimą.

Kol kas tokios grandinės viešai patvirtinta nėra.

Tačiau istorija Irkutske išlieka verta dėmesio būtent todėl, kad trūksta aiškaus atsakymo į pagrindinį klausimą – kas tiksliai nutiko jaunai instituto darbuotojai.

Taigi kol kas kalbėti apie naują epidemiją nėra pagrindo. Tačiau beveik 200 stebėtų kontaktų, pranešimai apie papildomas keleivių patikras ir neatsakyti klausimai dėl 28-erių laboratorijos darbuotojos mirties reiškia viena – Irkutsko istorijoje galutinis taškas dar nepadėtas.