Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Lietuvos danguje – nerimą keliantys įvykiai: kas nutiktų atskridus daugiau dronų???

Lietuvos oro erdvėje užfiksuoti bepiločiai orlaiviai ir nesėkmingi bandymai vieną jų numušti sukėlė rimtų klausimų dėl šalies pasirengimo galimoms grėsmėms. Naktį gyventojams buvo siunčiami pavojaus pranešimai, į dangų kilo NATO naikintuvai, o Biržų rajone nukrito į droną paleista raketa.

Tačiau didžiausią nerimą kelia ne pats incidentas, o klausimas, į kurį atsakymo vis dar ieškoma: kas būtų, jeigu Lietuvos oro erdvę vienu metu pasiektų ne vienas, o dešimtys bepiločių orlaivių?

Lietuvos danguje – pavojinga situacija

Naktį iš lapkričio 10-osios į 11-ąją Lietuvos gyventojai sulaukė neįprastų perspėjimų apie galimą oro pavojų.

Pirmiausia buvo stebimi trys Baltarusijos teritorijoje skridę bepiločiai orlaiviai. Jie Lietuvos sienos nekirto, tačiau vienas jų pateko į Latvijos oro erdvę.

Vėliau užfiksuotas dar vienas dronas, kuris į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos pusės, netoli Druskininkų.

Bepilotis trumpam pateko į Lenkijos teritoriją, o tada pasuko šiaurės kryptimi ir tęsė skrydį per Lietuvą.

Jo maršrutas driekėsi per Marijampolės ir Kauno apylinkes, Panevėžio kryptimi, kol objektas paliko Lietuvos oro erdvę.

Naikintuvai mėgino numušti droną, tačiau nepavyko

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas paaiškino, kad dronas buvo vizualiai atpažintas maždaug ties Kaunu.

Tačiau tuo metu jo naikinti nebuvo galima.

Priežastis – bepilotis skrido virš urbanizuotos teritorijos, todėl numušus jį nuolaužos galėjo kelti pavojų gyventojams.

Dronui pasukus į mažiau apgyvendintą teritoriją, NATO oro policijos naikintuvai mėgino jį neutralizuoti.

Buvo atlikti du bandymai.

Abu jie buvo nesėkmingi.

Viena paleista raketa nepataikė į taikinį ir nukrito Biržų rajone.

Po incidento – specialiųjų tarnybų operacija

Raketos nuolaužos buvo aptiktos Biržų rajono Eiminiškių kaime.

Įvykio vietoje pradėtas taikyti specialusis planas „Skydas“.

Teritorijoje dirbo policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, kariuomenės specialistai ir kriminalistinių tyrimų ekspertai.

Buvo atliekami saugumo užtikrinimo darbai ir renkamos raketos nuolaužos.

Lapkričio 11 dieną, 13 val. 15 min., planas „Skydas“ buvo atšauktas.

Tačiau pats incidentas iškėlė gerokai platesnę problemą.

Ekspertai perspėja apie pavojingą scenarijų

Gynybos ekspertai jau anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad Lietuva susiduria su sudėtinga bepiločių orlaivių grėsme.

Vienas pagrindinių iššūkių – mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimas.

Tokius dronus radarams pastebėti gerokai sunkiau nei didelius orlaivius.

Be to, dalis bepiločių gali keisti skrydžio trajektoriją dėl elektroninės kovos priemonių poveikio.

Tačiau labiausiai neramina masinės atakos galimybė.

Jeigu vienu metu atskristų dešimtys bepiločių, juos aptikti, atpažinti ir neutralizuoti būtų dar sudėtingiau.

Ypač jeigu skirtingi objektai skristų įvairiomis kryptimis ir skirtingame aukštyje.

Viena problema – itin brangus sprendimas

Dar vienas svarbus klausimas susijęs su dronų naikinimo kaina.

Kariniai bepiločiai gali kainuoti gerokai mažiau nei raketos, kuriomis jie numušami.

Todėl kiekvieną nebrangų droną naikinti brangiomis naikintuvų raketomis nėra ekonomiškai tvarus sprendimas.

Gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas anksčiau perspėjo, kad raketų atsargų papildymas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

Jo vertinimu, Lietuvai būtina ieškoti pigesnių ir greičiau pritaikomų bepiločių neutralizavimo būdų.

Tarp galimų sprendimų – specialūs dronai perėmėjai, elektroninės kovos sistemos ir kitos trumpojo nuotolio gynybos priemonės.

Paaiškėjo, ko Lietuvai dar trūksta

Krašto apsaugos ministerija yra pripažinusi, kad dabartinės oro erdvės stebėjimo priemonės ne visada pakankamai efektyviai aptinka mažus, žemai skrendančius objektus.

Dėl to Lietuva kuria daugiasluoksnę oro gynybos sistemą.

Numatoma stiprinti radarų tinklą, diegti papildomus jutiklius ir naudoti skirtingas dronų neutralizavimo priemones.

Tačiau dalies naujų radarų dar teks laukti kelerius metus.

Bandomosios dronų perėmėjų partijos turėtų būti pristatytos per 6–9 mėnesius nuo atitinkamų sutarčių pasirašymo.

Tai reiškia, kad visos planuojamos galimybės neatsiras iš karto.

Kodėl ne visi dronai numušami vos pastebėti?

Nors gyventojams gali atrodyti, kad į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną reikia nedelsiant sunaikinti, realybėje sprendimas gerokai sudėtingesnis.

Kariuomenė turi įvertinti objekto skrydžio kryptį, aukštį, greitį ir galimą pavojų.

Taip pat svarbu nustatyti, kas nutiktų jį numušus.

Virš miesto sunaikintas bepilotis ar į jį paleistos raketos nuolaužos gali nukristi ant pastatų, automobilių ar žmonių.

Todėl kartais sprendimas nenaikinti objekto iš karto gali būti susijęs būtent su civilių apsauga.

Vis dėlto tokios situacijos rodo, kodėl Lietuvai reikia įvairių gynybos priemonių, pritaikytų skirtingoms grėsmėms.

Ką turėtų žinoti Lietuvos gyventojai?

Pastarieji incidentai primena, kad perspėjimų apie oro pavojų nereikėtų ignoruoti.

Gavus oficialų pranešimą, svarbu susipažinti su jo turiniu ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Jeigu rekomenduojama slėptis, reikėtų pasitraukti nuo langų ir pasirinkti saugesnę vietą pastato viduje arba artimiausią tinkamą priedangą.

Pastebėjus nukritusį bepilotį orlaivį ar įtartinas jo nuolaužas, prie jų negalima artintis ar jų liesti.

Apie tokį radinį būtina pranešti telefonu 112.

Naujausi įvykiai atskleidė svarbią problemą

Nors Lietuvos oro erdvę saugo nacionalinės pajėgos ir NATO sąjungininkai, besikeičiančios bepiločių orlaivių technologijos kelia vis naujų iššūkių.

Lapkričio 11-osios incidentas parodė, kad net pasitelkus naikintuvus ne kiekvieną droną pavyksta sunaikinti.

Todėl ekspertai ragina sparčiau stiprinti oro erdvės stebėjimo ir apsaugos pajėgumus.

Didžiausias klausimas dabar – ne tik kaip sustabdyti vieną į Lietuvos oro erdvę patekusį droną, bet ir kaip šalis apsigintų, jeigu vienu metu pasirodytų gerokai daugiau tokių objektų.

Būtent šiam scenarijui pasirengti Lietuva siekia plėsdama savo daugiasluoksnę oro gynybos sistemą.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.