Aidas Užkuraitis
Vos pasirodžius vilčiai, kad Rusijos karą prieš Ukrainą pavyks sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis, iš Maskvos atskriejo nerimą keliantis signalas. Ukraina pareiškė esanti pasirengusi net keliems paliaubų variantams, tačiau Kremlius prieš artėjantį trijų valstybių susitikimą aiškiai parodė, kad savo pozicijos keisti neskuba. Rusijos pareigūnų žodžiai leidžia suprasti, jog net prasidėjus deryboms kovos veiksmai gali tęstis.
Artėja susitikimas, į kurį nukreiptas pasaulio dėmesys
Lapkričio 10 dieną Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje numatytos trišalės Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovų derybos.
Susitikimas laikomas dar viena galimybe ieškoti būdų, kaip sustabdyti jau ne vienus metus trunkantį karą.
Tačiau likus maždaug dviem savaitėms iki planuojamo susitikimo aiškėja, kad derybų dalyvių pozicijos vis dar smarkiai skiriasi.
Ukraina rodo pasirengimą kalbėtis apie kovos veiksmų sustabdymą. Rusija, priešingai, viešais pareiškimais leidžia suprasti, kad neketina stabdyti karinių operacijų vien dėl prasidedančių diplomatinių pokalbių.
Būtent ši aplinkybė kelia didžiausią susirūpinimą.
Zelenskis pateikė kelis pasiūlymus
Spalio 25 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas pasirengęs svarstyti skirtingus paliaubų scenarijus.
Vienas jų – visiškas ugnies nutraukimas.
Tai reikštų susitarimą sustabdyti kovos veiksmus platesniu mastu ir sudarytų galimybę pereiti prie tolesnių politinių derybų.
Tačiau Ukraina pasirengusi aptarti ir ribotesnius susitarimus.
Pavyzdžiui, būtų galima susitarti dėl abipusio smūgių energetikos infrastruktūrai sustabdymo.
Kita galimybė – atskiras susitarimas dėl veiksmų Juodojoje jūroje.
Tokie daliniai susitarimai nebūtinai reikštų karo pabaigą, tačiau galėtų sumažinti pavojų civiliams ir svarbiai infrastruktūrai.
Ukrainos vadovybė tikisi, kad šie klausimai bus aptarti artėjančiame susitikime.
Vis dėlto Maskvos atsakas kol kas nesuteikia daug optimizmo.
Kremlius paskelbė tai, ko Ukraina nenorėjo išgirsti
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 20 dieną pareiškė, kad trišalių derybų atnaujinimas nereiškia jokių karinių operacijų apribojimų.
Pasak jo, Rusijos pajėgos ir toliau tęs kovos veiksmus Ukrainoje.
Tai svarbus pareiškimas, nes jis atskleidžia, kaip Maskva šiuo metu vertina diplomatinį procesą.
Kremlius derybas ir karo veiksmus traktuoja kaip lygiagrečiai galinčius vykti procesus.
Kitaip tariant, net jeigu Rusijos atstovai sės prie bendro stalo su ukrainiečiais ir amerikiečiais, tai savaime nereikš, kad Ukrainos miestams ir infrastruktūrai nebegrės smūgiai.
Toks požiūris gerokai apsunkina galimybę greitai pasiekti paliaubas.
Po kelių dienų nuskambėjo dar vienas pareiškimas
Spalio 25 dieną apie būsimas derybas prabilo ir Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Jo komentaras taip pat nebuvo optimistiškas.
Rusijos pareigūnas pareiškė nesitikintis, kad artėjantis susitikimas išspręs daug svarbių klausimų.
Jis būsimą derybų etapą apibūdino kaip savotišką bandomąjį žingsnį.
Tai leidžia manyti, kad Maskva kol kas nelaiko lapkričio susitikimo momentu, kuriame būtinai turėtų būti pasiektas esminis proveržis.
Nors pats derybų atnaujinimas gali būti laikomas diplomatine pažanga, Rusijos atstovų pasisakymai rodo labai ribotus lūkesčius.
Ekspertai pastebėjo nerimą keliantį signalą
Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį į naujausius Kremliaus atstovų pareiškimus.
Jų vertinimu, Maskvos pozicija prieš artėjančias trišales derybas iš esmės nesikeičia.
Rusijos pareigūnai ir toliau atmeta siūlymus dėl visiškų ar dalinių paliaubų.
Analitikai pažymi, kad tokie pareiškimai prieštarauja Ukrainos ir JAV pastangoms ieškoti bent laikino kovos veiksmų sustabdymo galimybių.
Tačiau tai nereiškia, kad būsimos derybos iš anksto pasmerktos žlugti.
Diplomatiniuose procesuose valstybių pozicijos kartais keičiasi jau prasidėjus tiesioginiams pokalbiams.
Vis dėlto dabartiniai Maskvos signalai rodo, kad greito susitarimo tikėtis būtų sudėtinga.
Kodėl energetinės paliaubos tokios svarbios?
Vienas iš Ukrainos siūlomų variantų – sustabdyti smūgius energetikos objektams.
Tai ypač aktualu artėjant žiemai.
Elektros gamybos, perdavimo ir šildymo infrastruktūros pažeidimai gali sutrikdyti milijonų žmonių kasdienį gyvenimą.
Net ir tada, kai pažeisti objektai sutaisomi, jų atkūrimas reikalauja didelių finansinių išteklių, specialistų darbo ir laiko.
Todėl susitarimas bent dėl energetikos objektų apsaugos galėtų turėti reikšmingą humanitarinį poveikį.
Tačiau tam reikėtų abiejų kariaujančių pusių įsipareigojimų ir mechanizmo, kuris leistų stebėti, ar susitarimo laikomasi.
Kol kas nėra patvirtinta, kad Rusija būtų pasirengusi priimti tokį pasiūlymą.
Koks vaidmuo teks Donaldui Trumpui?
Jungtinės Valstijos yra trečioji planuojamų derybų dalyvė.
Todėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vaidmuo gali būti svarbus ieškant kompromisų tarp Kyjivo ir Maskvos.
Tačiau Vašingtonas susiduria su sudėtinga užduotimi.
Ukraina siekia saugumo garantijų ir nenori susitarimo, kuris sudarytų sąlygas Rusijai ateityje atnaujinti puolimą.
Rusija tuo metu kelia savo politinius ir saugumo reikalavimus, kurių dalis Ukrainai yra nepriimtini.
Dėl šių skirtumų vien susitarimo surengti derybas nepakanka.
Kad būtų pasiekta reali pažanga, šalims reikėtų susitarti bent dėl pagrindinių karo veiksmų stabdymo principų.
Šiuo metu vieši pareiškimai rodo, kad tokio bendro pagrindo dar trūksta.
Ar lapkričio 10-oji taps lūžio tašku?
Artėjantis susitikimas Abu Dabyje gali tapti svarbiu diplomatiniu įvykiu.
Tačiau jo rezultatus kol kas prognozuoti sudėtinga.
Ukraina jau pareiškė pasirengimą svarstyti visiškas arba dalines paliaubas.
Tuo metu Rusijos pareigūnai pabrėžia, kad derybų atnaujinimas nereiškia karinių operacijų stabdymo.
Būtent šis prieštaravimas ir yra svarbiausia kliūtis.
Jeigu šalys nesugebės susitarti net dėl ribotų kovos veiksmų apribojimų, platesnės taikos derybos gali užsitęsti.
Kol pasaulis laukia naujo bandymo sustabdyti karą, Kremlius siunčia aiškią žinią: vien dėl derybų Rusija kovos veiksmų stabdyti neketina.
Ar lapkritį pavyks pakeisti šią poziciją, paaiškės tik prasidėjus diplomatiniams pokalbiams.
Kaip manote, ar įmanoma pasiekti tikrą taikos susitarimą, jeigu viena iš derybų šalių atsisako net laikinai sustabdyti karo veiksmus?
