Aidas Užkuraitis
Lietuvos literatūros pasaulį sukrėtė netektis. Mirė moteris, kurios parašytos istorijos daugybę metų lydėjo skaitytojus, dovanojo viltį ir leido bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius. Ji laikoma viena lietuviškų meilės romanų pradininkių, o jos gyvenimo istorijoje slypi netikėtas posūkis – garsia rašytoja ji tapo tik sulaukusi beveik šešiasdešimties metų.
Liūdną žinią paskelbė leidykla
Pirmadienį, spalio 26 dieną, pranešta apie rašytojos Elenos Buivydaitės-Strockienės, skaitytojams geriau žinomos Elenos de Strozzi slapyvardžiu, mirtį.
Rašytojai buvo 90 metų.
Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė leidykla „Alma littera“, daugelį metų puoselėjusi ryšį su lietuvių literatūros kūrėjais.
Leidyklos bendruomenė pareiškė užuojautą rašytojos artimiesiems ir prisiminė jos kūrybinį palikimą.
E. de Strozzi buvo autorė, kurios kūriniai išsiskyrė romantiškais siužetais, jautriais žmonių santykių aprašymais ir tikėjimu, kad net sudėtingiausiose gyvenimo situacijose įmanoma atrasti laimę.
Jos mirties priežastis viešai nepaskelbta.
Ilgus metus slėpė savo kūrybą
Nors vėliau Elena de Strozzi tapo žinoma rašytoja, jos kelias į literatūrą buvo neįprastas.
1936 metų rugsėjo 19 dieną Šiauliuose gimusi Elena Buivydaitė-Strockienė jaunystėje nesirinko profesionalios rašytojos kelio.
Ji baigė mokyklą Šiauliuose, o vėliau studijavo tuometiniame Kauno politechnikos institute, kur įgijo inžinerinį išsilavinimą.
Kurį laiką dirbo pagal savo profesiją.
Tačiau literatūra ją traukė nuo jaunų dienų.
Dar jaunystėje Elena kūrė eilėraščius ir romantiškas istorijas. Vis dėlto savo kūrinių kitiems dažnai nedrįsdavo parodyti.
Dalis ankstyvųjų rankraščių taip ir nepasiekė skaitytojų – autorė juos sunaikindavo.
Nors tuomet galėjo atrodyti, kad literatūrinės svajonės taip ir liks neįgyvendintos, vėliau paaiškėjo, kad sukaupta kūrybinė patirtis niekur nedingo.
Ji tapo pagrindu būsimiems romanams.
Didysis gyvenimo posūkis – sulaukus 57-erių
Vienas įdomiausių rašytojos biografijos faktų susijęs su jos literatūrinės karjeros pradžia.
Pirmąjį romano rankraštį leidėjams ji pateikė maždaug 1994 metais, būdama apie 57-erių.
Knyga sulaukė leidėjų dėmesio ir buvo išleista.
1995 metais pasirodė romanas „Šiaurės rožė“, tapęs jos kūrybinio kelio pradžia.
Tai buvo svarbus lūžis moters gyvenime.
Po daugelio metų, praleistų dirbant kitą darbą ir rašant daugiausia sau, Elena pagaliau tapo profesionalia knygų autore.
Pirmojo romano pasirodymas suteikė jai pasitikėjimo ir paskatino toliau kurti.
Per vėlesnius metus rašytoja išleido net 15 romanų.
Jos knygos buvo itin mėgstamos bibliotekose
Elenos de Strozzi kūryba sulaukė skaitytojų dėmesio visoje Lietuvoje.
Ypač išpopuliarėjo jos meilės romanai, kuriuose persipina sudėtingi žmonių likimai, šeimos istorijos, netikėti susitikimai ir romantiški išgyvenimai.
Tarp žinomiausių kūrinių – „Šiaurės rožė“, „Galindijos princesė“, „Salve Regina“, „Vienos pokylis“, „Gyvenimas kaip ilgesys“, „Lietaus simfonija“ ir „Laiko upės slenksčiai“.
Jos knygas skaitė įvairaus amžiaus žmonės, o romanai sulaukė ypatingo dėmesio bibliotekose.
2005 ir 2006 metais autorė buvo minima tarp populiariausių Lietuvos bibliotekose skaitomų rašytojų.
Tokį skaitytojų susidomėjimą galima sieti su jos pasirinktu pasakojimo būdu.
Rašytoja kūrė istorijas, kuriose netrūko dramatiškų įvykių, tačiau svarbiausia vieta visuomet tekdavo žmonių jausmams.
Kodėl pasirinko itališkai skambantį vardą?
Daugeliui skaitytojų Elena Buivydaitė-Strockienė buvo pažįstama kaip Elena de Strozzi.
Šis slapyvardis skambėjo neįprastai lietuvių literatūros pasaulyje ir galėjo priminti užsienio romantinių romanų autores.
Tačiau jis turėjo asmeninę reikšmę.
Rašytoja slapyvardį pasirinko pagal savo vyro protėvių pavardę.
Pasakojama, kad jo šeimos protėviai į Lietuvą iš Italijos atvyko karalienės Bonos Sforcos laikais.
Taigi literatūrinis vardas buvo susijęs su šeimos istorija.
Ilgainiui būtent Elena de Strozzi tapo vardu, kurį atpažino daugelis romantinės literatūros gerbėjų.
Jos kūryboje visada buvo vietos vilčiai
Elenos de Strozzi romanai dažnai pasakodavo apie moteris, susiduriančias su gyvenimo išbandymais.
Jos veikėjos patirdavo nusivylimų, abejonių, išsiskyrimų ir sudėtingų pasirinkimų.
Tačiau autorė siekė, kad skaitytojas jos knygose rastų ne tik dramą, bet ir šviesą.
Ji nemėgo kūrinių, kuriuose dominuoja žiaurumas, smurtas ir beviltiškumas.
Savo pasakojimuose rašytoja dažnai pabrėždavo meilės, kilnumo, ištikimybės ir vidinės stiprybės svarbą.
Romanuose veiksmas neretai persikeldavo į pilis, prabangius viešbučius ar pajūrio vilas.
Tokios vietos suteikdavo istorijoms pasakiškumo ir leisdavo skaitytojams pasinerti į kitokią kasdienybę.
Būtent dėl šio savito kūrybinio pasaulio Elena de Strozzi užėmė išskirtinę vietą lietuviškoje populiariojoje literatūroje.
Paaiškėjo, kada bus galima atsisveikinti
Paskelbus apie rašytojos mirtį, pranešta ir apie atsisveikinimo bei laidotuvių laiką.
Su Elena Buivydaite-Strockiene bus galima atsisveikinti antradienį, spalio 27 dieną, nuo 16 valandos Vilniuje, Laidojimo paslaugų centro antrojoje salėje.
Atsisveikinimo vietos adresas – M. K. Paco g. 4, netoli Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
Trečiadienį, spalio 28 dieną, 15.45 val. bus išnešamas karstas.
Rašytoja bus palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Artimiesiems, draugams ir skaitytojams tai bus galimybė atsisveikinti su moterimi, kurios kūryba daugeliui dovanojo šiltas emocijas.
Paliko istorijas, kurios gyvens toliau
Elenos de Strozzi gyvenimas primena, kad kūrybinis kelias gali prasidėti bet kuriame amžiuje.
Ji pirmąją knygą išleido jau turėdama didelę gyvenimišką patirtį, tačiau tai nesutrukdė tapti viena žinomiausių lietuviškų meilės romanų autorių.
Per savo kūrybinį laikotarpį rašytoja išleido 15 romanų, o jos istorijos pasiekė daugybę Lietuvos skaitytojų.
Nors rašytojos gyvybė užgeso, jos knygose sukurtos meilės, vilties ir žmogiškumo istorijos išliks.
Nuoširdi užuojauta rašytojos šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems jos kūryba buvo brangi.
