Aidas Užkuraitis
Jungtinės Valstijos svarsto taikos Ukrainoje scenarijų, kuris gali iš esmės pakeisti Rusijos ir Vakarų ekonominius santykius. Tarp aptariamų galimybių – rusiškų dujų sugrąžinimas į Europą, dujotiekio „Nord Stream“ veiklos atnaujinimas ir sankcijų Maskvai švelninimas. Tačiau už šių pasiūlymų slypi kur kas sudėtingesnis klausimas: kokių nuolaidų būtų tikimasi iš Ukrainos ir ar Europa sutiktų su tokiu susitarimu?
JAV svarsto žingsnį, kurio Europa gali nepriimti
Spalio 23 dieną pasirodė naujų detalių apie Vašingtone svarstomus galimus karo Ukrainoje užbaigimo scenarijus.
Remiantis žiniasklaidoje paskelbta informacija, JAV administracija nagrinėja galimybę pasiūlyti Rusijai ekonominių paskatų mainais į susitarimą dėl karo nutraukimo.
Vienas labiausiai dėmesį patraukusių pasiūlymų – rusiškų gamtinių dujų tiekimo į Europos rinką atnaujinimas.
Taip pat minimas galimas „Nord Stream“ dujotiekio veiklos atkūrimas.
Tai būtų reikšmingas pokytis, nes po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga ėmėsi mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Vis dėlto kol kas kalbama apie svarstomus pasiūlymus, o ne apie patvirtintą taikos susitarimą.
Maskvai siūloma ne vien dujų prekyba
Galimų ekonominių paskatų sąrašas tuo nesibaigia.
Pranešama, kad Rusijai taip pat galėtų būti pasiūlytas tam tikrų sankcijų sušvelninimas.
Be to, svarstoma galimybė sudaryti sąlygas JAV bendrovėms plėtoti komercinius santykius su Rusijos įmonėmis.
Ilgainiui tai galėtų prisidėti prie dalinio Maskvos ekonominių ir politinių santykių su Vakarais atkūrimo.
Tokio požiūrio esmė – paskatinti Rusiją sutikti su karo užbaigimu, pasiūlant jai konkrečią ekonominę naudą.
Tačiau šis scenarijus kelia sudėtingų klausimų.
Jeigu Rusija gautų ekonominių lengvatų dar prieš galutinį susitarimą, kyla rizika, kad dalis spaudimo Maskvai būtų sumažinta nesulaukus tvarių saugumo garantijų.
Ukrainai numatytos visai kitokios sąlygos
Pagal viešai aptariamus pasiūlymus Ukrainai galėtų būti suteiktas investicijų paketas ir aiškesnė narystės Europos Sąjungoje perspektyva.
Tai būtų svarbu karo nuniokotai šalies ekonomikai ir ilgalaikiam atsigavimui.
Tačiau kartu minimos ir politiškai jautrios sąlygos.
Viena jų – galimas Ukrainos atsisakymas siekti narystės NATO.
Taip pat svarstoma demilitarizuotos zonos Donbase idėja.
Tokie klausimai tiesiogiai susiję su Ukrainos saugumu, teritoriniu vientisumu ir galimybe ateityje apsiginti nuo naujos agresijos.
Todėl jie negali būti vertinami vien kaip techninės derybų detalės.
Ukrainos vadovybė nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos susitarimas turi suteikti patikimas saugumo garantijas.
„Nord Stream“ klausimas gali sukelti naują ginčą Europoje
Vienas prieštaringiausių svarstomo plano elementų yra galimas rusiškų dujų grąžinimas į Europą.
Net jeigu Vašingtonas ir Maskva pritartų tokiai idėjai, JAV negalėtų vienašališkai nuspręsti, kad Europos valstybės privalo vėl pirkti rusiškas dujas.
Tam reikėtų atitinkamų Europos sprendimų ir suderinamumo su galiojančiais teisės aktais.
Be to, per pastaruosius metus Europos valstybės investavo į alternatyvius energijos tiekimo šaltinius, suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą ir tiekimo diversifikavimą.
Todėl grįžimas prie ankstesnio energetinių santykių modelio nebūtų paprastas.
Šis klausimas aktualus ir Lietuvai, kuri ilgą laiką pabrėžė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos svarbą.
Ukrainoje nerimaujama dėl vienos galimybės
Pranešama, kad Ukrainos derybininkams ypač didelį susirūpinimą kelia galimybė, jog JAV ir Rusijos ekonominiai susitarimai galėtų būti sudaryti dar nepasibaigus karui.
Tokiu atveju Maskva gautų tam tikros naudos anksčiau, nei būtų galutinai sutarta dėl karo veiksmų nutraukimo.
Kyjivui tai kelia klausimą, ar ekonominės paskatos nesusilpnintų derybinio spaudimo Rusijai.
Kita vertus, ekonominių paskatų šalininkai jas vertina kaip vieną iš galimų priemonių, galinčių padėti pasiekti susitarimą.
Esminis skirtumas būtų tai, kada ir kokiomis sąlygomis šios paskatos įsigaliotų.
Jeigu jos būtų susietos su aiškiais, patikrinamais Rusijos įsipareigojimais, jų poveikis galėtų būti kitoks nei tuo atveju, jeigu lengvatos būtų suteiktos iš anksto.
Ką apie derybas sako Zelenskis?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pranešė apie derybas su JAV atstovais dėl galimų paliaubų formatų ir saugumo garantijų.
Tarp aptartų variantų – garantijos, paremtos NATO 5-ojo straipsnio principu, bei kiti galimi saugumo užtikrinimo modeliai.
Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos ateitis negali būti sprendžiama be pačios Ukrainos dalyvavimo.
Teritorinius klausimus, jo teigimu, reikėtų spręsti aukščiausiu politiniu lygiu.
Tai rodo, kad ekonominės derybų dalies nepakanka.
Norint pasiekti ilgalaikį susitarimą, būtina atsakyti ir į klausimą, kas užtikrintų Ukrainos saugumą, jeigu Rusija ateityje pažeistų paliaubas.
Ar Putinas sutiktų su tokiu planu?
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau priėmė viešai aptariamus pasiūlymus.
Taip pat nėra patvirtinta, kad visos minimos sąlygos įtrauktos į galutinį oficialų dokumentą.
Derybų procese skirtingos idėjos gali būti keičiamos, atmetamos arba naudojamos kaip pradinės pozicijos.
Maskvos sprendimas priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant teritorinius reikalavimus, sankcijų klausimą ir Rusijos saugumo politiką.
Todėl šiuo metu kalbėti apie pasiektą susitarimą būtų per anksti.
Ką tai reikštų Lietuvai?
Lietuvai svarbiausi būtų du klausimai: Ukrainos saugumas ir Europos energetinė nepriklausomybė.
Jeigu taikos susitarimas sumažintų karo atsinaujinimo riziką ir užtikrintų Ukrainos suverenitetą, tai būtų reikšmingas pokytis viso regiono saugumui.
Tačiau jeigu ekonominiai susitarimai atkurtų didelę Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos, galėtų kilti naujų ilgalaikių rizikų.
Dėl to galimas rusiškų dujų sugrįžimas nėra vien prekybos klausimas.
Jis susijęs ir su Europos politiniais sprendimais, energetine infrastruktūra bei saugumo strategija.
Svarbiausias klausimas dar neatsakytas
JAV svarstomi pasiūlymai rodo, kad ieškant karo Ukrainoje užbaigimo galimybių vis daugiau dėmesio skiriama ne tik teritorijoms ir paliauboms, bet ir ekonominiams susitarimams.
Rusijai galėtų būti pasiūlytos sankcijų lengvatos bei naujos prekybos galimybės.
Ukrainai – investicijos, europinės integracijos perspektyva ir saugumo garantijos.
Tačiau skirtingi pasiūlymai dar nereiškia, kad šalys sutaria dėl jų įgyvendinimo.
Didžiausia nežinomybė išlieka ta pati: ar ekonominė nauda paskatintų Rusiją laikytis ilgalaikės taikos, ar susitarimas tik laikinai sustabdytų karą, palikdamas neišspręstus svarbiausius Ukrainos saugumo klausimus?
