Putinas išgirdo naują pasiūlymą dėl Ukrainos: Kremlius sutiko kalbėtis, tačiau vieno reikalavimo neatsisakoJungtinės Valstijos vėl mėgina priartinti karo Ukrainoje pabaigą, tačiau pagrindinis nesutarimas lieka neišspręstas. Spalio 21 dieną JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Vladimiru Putinu ir perdavė naujus Ukrainos bei Europos pasiūlymus. Nors Kremlius sutiko grįžti prie trišalių derybų, Maskva toliau reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso. Kyjivas tokias sąlygas atmeta.Trijų valandų susitikimas, po kurio klausimų liko daugiau nei atsakymųSpalio 21-ąją Sankt Peterburge įvyko dar vienas svarbus diplomatinis susitikimas.JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas atvyko į Rusiją aptarti galimybių užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.Susitikimas su Vladimiru Putinu vyko Konstantino rūmuose ir truko maždaug tris valandas.Derybose taip pat dalyvavo Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas ir specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.Nuotoliniu būdu prisijungė ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.S. Witkoffas į Rusiją atvyko po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos atstovais Osle.Amerikiečių pasiuntinio užduotis buvo pristatyti naujus pasiūlymus ir išsiaiškinti, ar Maskva pasirengusi žengti link kompromiso.Tačiau jau po susitikimo paaiškėjo, kad svarbiausi teritoriniai nesutarimai išlieka.Kremlius atmetė svarbią Ukrainos pasiūlymų dalįPo derybų Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad JAV pasiuntinio pristatytuose Ukrainos ir Europos pasiūlymuose esą trūksta konkretumo.Tokia reakcija parodė, kad Maskva kol kas nepriima siūlomo taikos susitarimo pagrindo.Vis dėlto Rusijos atstovai nepaskelbė visiškai nutraukiantys derybas.Priešingai – Kremlius pranešė, kad V. Putinas iš esmės sutiko atnaujinti trišalius Rusijos, Ukrainos ir JAV pokalbius po lapkričio 10 dienos.Tai svarbus skirtumas.Rusija neatmetė pačios galimybės derėtis, tačiau kol kas nepademonstravo pasirengimo atsisakyti esminių teritorinių reikalavimų.Būtent šis prieštaravimas ir kelia didžiausią neapibrėžtumą.Zelenskis pasiūlė sustabdyti karą ten, kur dabar eina frontasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 21 dieną viešai pareiškė, kad būtų pasirengęs svarstyti paliaubas, pagal kurias kovos būtų sustabdytos ties dabartine fronto linija.Tokio sprendimo esmė – pirmiausia nutraukti karo veiksmus, o sudėtingus teritorinius klausimus spręsti tolesnėse derybose.Tai nereikštų, kad Ukraina teisiškai pripažintų Rusijos okupuotas teritorijas Rusijos dalimi.Frontą įšaldančios paliaubos ir teritorijų perdavimas yra skirtingi dalykai.Kyjivas taip pat pabrėžia, kad ilgalaikiam susitarimui būtinos patikimos saugumo garantijos.Ukrainos vadovybės požiūriu, vien laikinas kovų sustabdymas, nesukuriant mechanizmų, kurie užkirstų kelią naujam puolimui, neužtikrintų tvarios taikos.Viena teritorija tapo didžiausia kliūtimiDerybų centre ir toliau išlieka Donbasas.Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso šio regiono, įskaitant teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.Kyjivas tokį reikalavimą atmeta.Ukrainos valdžia laikosi pozicijos, kad negalima sutikti su vienašališku teritorijų perdavimu, ypač kai kalbama apie strategiškai svarbias ir vis dar ginamas vietoves.Šis nesutarimas nėra vien žemėlapio klausimas.Donbaso teritorijų kontrolė susijusi su gyventojų saugumu, gynybine infrastruktūra ir būsimomis Ukrainos galimybėmis apsisaugoti nuo naujos agresijos.Todėl net ir pasiekus susitarimą dėl paliaubų principo, teritorinis klausimas gali likti viena sudėtingiausių derybų dalių.Kodėl Maskva nenori paprasto fronto įšaldymo?Spalio 22 dieną V. Putinas dar kartą pakartojo, kad Rusija siekia ne trumpalaikių paliaubų, o platesnio susitarimo, kuris, Kremliaus teigimu, turėtų apimti Rusijos, Ukrainos ir Europos saugumo klausimus.Rusijos prezidentas taip pat pakartojo savo poziciją dėl rytinių Ukrainos teritorijų.Maskva ir toliau tvirtina turinti istorinių pretenzijų į Donbasą.Tačiau tokie Kremliaus argumentai nekeičia tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų.Rusijos surengti referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose nėra tarptautiniu mastu pripažintas teisėtas pagrindas jas aneksuoti.Todėl Maskvos reikalavimai ir Ukrainos teritorinio vientisumo principas išlieka esminiu nesutarimo šaltiniu.Derybose atsirado ir ekonominis klausimasS. Witkoffo susitikime su V. Putinu aptarti ne tik karo Ukrainoje užbaigimo būdai.Kalbėta ir apie galimą JAV bei Rusijos ekonominių ryšių atkūrimą.Rusijos prezidentas išreiškė susidomėjimą platesniu ekonominiu bendradarbiavimu su Vašingtonu.Toks klausimas svarbus, nes ekonominės paskatos gali tapti viena iš diplomatinio susitarimo dalių.Vis dėlto nėra patvirtinto susitarimo, pagal kurį Rusijai būtų pažadėtos konkrečios prekybinės nuolaidos mainais už fronto įšaldymą.Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad Vašingtonas jau nusprendė suteikti Maskvai ekonominių lengvatų be papildomų sąlygų.Kol kas viešai žinoma tik tai, kad ekonominis bendradarbiavimas buvo viena iš aptartų temų.Ar Rusija iš tiesų gali užimti likusį Donbasą?Rusijos vadovybė ne kartą demonstravo siekį perimti viso Donbaso kontrolę.Tačiau politinis tikslas dar nereiškia, kad jis bus įgyvendintas.Karo eigos vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių: Ukrainos gynybos pajėgumų, Rusijos kariuomenės nuostolių, technikos ir personalo išteklių bei tarptautinės paramos.Net ir lėtai keičiantis fronto linijai, negalima automatiškai daryti išvados, kad viena pusė neišvengiamai pasieks visus savo teritorinius tikslus.Todėl teiginiai, kad Rusija tikrai užims visą Donbasą arba kad ji to niekada nepadarys, būtų pernelyg kategoriški.Šiuo metu svarbiausias faktas yra tai, kad Maskva šio reikalavimo neatsisako, o Ukraina nesutinka perduoti savo kontroliuojamų teritorijų.JAV pasiuntinys įžvelgia galimybę tęsti procesąNepaisant nesutarimų, S. Witkoffas po susitikimo su V. Putinu pareiškė, kad diskusijos buvo konstruktyvios.Jo teigimu, dar laukia daug darbo, tačiau pokalbiai turėtų būti tęsiami.JAV administracija siekia, kad prie derybų stalo vėl susėstų Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai.Tačiau vien susitikimų atnaujinimas negarantuoja susitarimo.Derybų rezultatai priklausys nuo to, ar šalys sugebės priartinti pozicijas svarbiausiais klausimais.Šiuo metu didžiausias atotrūkis išlieka dėl teritorijų ir saugumo garantijų.Ką tai reiškia artimiausioms savaitėms?Po spalio 21 dienos susitikimo paaiškėjo bent vienas konkretus diplomatinis rezultatas – Maskva išreiškė pasirengimą atnaujinti trišales derybas po lapkričio 10-osios.Tačiau lieka neaišku, ar iki to laiko bus pasiektas proveržis dėl paliaubų.Ukraina siūlo pirmiausia stabdyti kovas dabartinėse pozicijose.Rusija reikalauja platesnio susitarimo ir toliau kelia teritorines sąlygas.Jungtinės Valstijos mėgina tarpininkauti, kartu svarstydamos ekonominio bendradarbiavimo galimybes.Šios pozicijos rodo, kad diplomatinis procesas tęsiasi, tačiau pagrindiniai nesutarimai kol kas neišspręsti.Svarbiausias klausimas – ar Maskva pasirengusi kompromisui?Naujausias JAV pasiuntinio vizitas parodė, kad diplomatiniai kanalai tarp Vašingtono ir Maskvos išlieka atviri.Tačiau kartu jis atskleidė, kaip sudėtinga pasiekti susitarimą, kai šalys skirtingai supranta būsimos taikos sąlygas.Ukraina siekia sustabdyti karo veiksmus ir užsitikrinti ilgalaikį saugumą.Rusija toliau reikalauja teritorinių nuolaidų ir platesnio susitarimo dėl saugumo Europoje.Todėl artimiausių derybų reikšmę lems ne vien tai, ar Putinas ir Zelenskis sutiks kalbėtis. Esminis klausimas – ar Rusija pakeis savo reikalavimus dėl Donbaso ir ar bus įmanoma susitarti dėl paliaubų, kurios netaptų tik laikina karo pertrauka.