Aidas Užkuraitis
Šarvuoti automobiliai, asmens sargybiniai, milijoninės vertės turtas, tarptautiniai nusikaltimai ir nužudymai. Tai ne kriminalinio filmo scenarijus, o tikra vienos garsiausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių istorija. „Agurkinių“ vardas kadaise skambėjo visoje šalyje, o jų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, tapo viena žinomiausių kriminalinio pasaulio figūrų. Tačiau labiausiai stebina tai, kas paaiškėjo praėjus daugeliui metų po jo suėmimo – teisėsauga įtarė, kad net už grotų jis galėjo koordinuoti naujus tarptautinius nusikaltimus.
Kaunas, kuriame valdžią bandė dalytis nusikalstamos grupuotės
Lietuvos nepriklausomybės pradžia buvo ne tik politinių ir ekonominių permainų laikotarpis. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose šalyje stiprėjo organizuotas nusikalstamumas, o Kaunas tapo vienu ryškiausių šio reiškinio centrų.
Tuo metu plačiai nuskambėjo „Daktarų“, „Daškinių“ ir kitų nusikalstamų susivienijimų vardai. Grupuotės varžėsi dėl įtakos, pinigų ir galimybės kontroliuoti neteisėtą veiklą.
Kai teisėsauga ėmė silpninti senąsias kriminalines struktūras, nusikalstamame pasaulyje atsirado naujų įtakos centrų.
Vienas jų buvo „Agurkiniai“.
Šio susivienijimo ištakos siejamos su Sauliaus Velečkos, pravarde Agurkas, aplinka. Teismų duomenimis, 2005 metais buvo suburtas ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio veikla vėliau peržengė Lietuvos sienas.
Skirtingai nuo gatvės nusikalstamumo, šios grupuotės veikla buvo paremta organizuotais ryšiais, didelėmis pinigų sumomis ir tarptautiniais nusikalstamais sandoriais.
„Agurkiniai“ ilgainiui tapo ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos teisėsaugos dėmesio objektu.
Šarvuotas automobilis ir apsaugininkai: kuo išsiskyrė Agurkas?
Saulius Velečka nebuvo eilinis nusikalstamo pasaulio veikėjas.
Tyrėjų surinkta informacija rodė, kad jis turėjo platų kriminalinių ryšių tinklą, o jo įtaka buvo jaučiama ne tik Lietuvoje.
Vienas labiausiai visuomenės dėmesį patraukusių faktų – grupuotės lyderio naudojamos saugumo priemonės.
Teisėsaugos duomenimis, S. Velečka važinėjo šarvuotu automobiliu ir naudojosi asmens sargybinių paslaugomis.
Tokios priemonės atspindėjo aplinką, kurioje veikė nusikalstamų grupuočių lyderiai. Konfliktai dėl įtakos ir nelegalių pajamų galėjo turėti itin sunkias pasekmes.
Pareigūnų turėta informacija taip pat rodė, kad S. Velečka stengėsi pats tiesiogiai nedalyvauti nusikalstamų veikų vykdyme, o daugiausia užsiėmė jų organizavimu.
Tai buvo vienas svarbiausių tyrėjų iššūkių – nustatyti ne tik konkrečių nusikaltimų vykdytojus, bet ir asmenis, kurie galėjo priimti sprendimus bei koordinuoti visą nusikalstamą veiklą.
Už prabangaus gyvenimo slėpėsi tarptautinis nusikalstamas tinklas
Nors „Agurkinių“ pavadinimas daugeliui pirmiausia asocijavosi su Kaunu, teisėsaugos tyrimai atskleidė gerokai platesnį veiklos mastą.
Grupuotės nusikalstama veikla buvo siejama su Ispanija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis valstybėmis.
2014 metais paviešintais bylos duomenimis, grupuotė buvo kaltinama organizavusi maždaug 240 kilogramų kokaino gabenimą tarptautiniais maršrutais.
Tai jau buvo ne pavieniai nusikaltimai, o didelio masto organizuota veikla.
Didžiulės nelegalios pajamos leido grupuotės nariams įsigyti brangaus turto. Tyrimo metu buvo apribotos teisės į nekilnojamąjį turtą ir kitus vertingus daiktus, tarp jų – prabangius laikrodžius.
Bendra tuo metu areštuoto turto vertė siekė apie šešis milijonus litų.
Tačiau pinigai buvo tik viena šios istorijos pusė. Teisėsaugos surinkta medžiaga atskleidė ir kur kas sunkesnius nusikaltimus.
Nužudymas Kaune ir paslaptys, kurias atskleidė savi
Vienas sunkiausių nusikaltimų, nagrinėtų „Agurkinių“ byloje, buvo 2011 metais Kaune įvykdytas Vidmanto Sadausko nužudymas.
Tyrimo metu pareigūnai nustatė su šiuo nusikaltimu siejamus asmenis, o vienas įtariamųjų buvo surastas Ukrainoje ir perduotas Lietuvai.
Šis nusikaltimas tapo viena iš aplinkybių, atskleidusių grupuotės veiklos pavojingumą.
Vis dėlto didžiausias lūžis tyrime įvyko tuomet, kai dalis nusikalstamo susivienijimo narių sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.
2014 metais skelbta, kad keturi grupuotės aplinkai artimi asmenys suteikė pareigūnams svarbios informacijos.
Tai padėjo tyrėjams geriau suprasti nusikalstamo susivienijimo struktūrą, jo veikimo principus ir atskirų narių vaidmenis.
Tačiau bendradarbiavimas buvo pavojingas. Pareigūnai tuomet taip pat tyrė įtarimus dėl mėginimo susidoroti su vienu teisėsaugai padėjusiu asmeniu.
Šios aplinkybės parodė, kokioje sudėtingoje ir grėsmingoje aplinkoje vyko vienos garsiausių Lietuvos kriminalinių bylų tyrimas.
2013 metų sausio 22-oji: diena, kai „Agurkinių“ imperija sudrebėjo
2013 metų sausio 22 dieną Lietuvos teisėsauga surengė plataus masto operaciją.
Vilniuje ir Kaune buvo sulaikyti įtakingi nusikalstamo susivienijimo nariai, tarp jų – ir pats S. Velečka.
Operacijoje dalyvavo kriminalinės policijos pareigūnai bei antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Vienas išskirtinių tos dienos epizodų – S. Velečkos sulaikymo vieta.
Grupuotės lyderis buvo sulaikytas Policijos departamente, į kurį buvo atvykęs dėl apklausos, susijusios su neteisėtu praturtėjimu.
Tą pačią dieną buvo sulaikyti ir kiti su grupuote siejami asmenys.
Tuometis generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis operaciją įvardijo kaip itin reikšmingą smūgį organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje.
Tačiau sulaikymas buvo tik pradžia. Priešakyje laukė ilgas ir sudėtingas teismo procesas.
Milijoninis turtas ir ilgi metai kalėjime
2017 metų gruodį Klaipėdos apygardos teismas S. Velečkai skyrė 14 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vėliau byla pasiekė aukštesnės instancijos teismus, o bausmės dydis buvo peržiūrėtas.
2020 metais Lietuvos apeliacinis teismas ją sugriežtino iki 17 metų ir šešių mėnesių. 2021 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bausmę sumažino iki 16 metų, atsižvelgęs į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę.
Teismų sprendimai taip pat buvo susiję su didelės vertės turto konfiskavimu.
Taip baigėsi viena svarbiausių „Agurkinių“ bylos dalių. Žmogus, kuris daugelį metų buvo siejamas su įtakingu nusikalstamu susivienijimu, sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau net ir po nuosprendžio S. Velečkos pavardė neišnyko iš teisėsaugos pranešimų.
Netikėtas posūkis: ar gaujos vadeiva galėjo veikti net už grotų?
Bene labiausiai stebinantis šios istorijos tęsinys paaiškėjo gerokai vėliau.
2024 metų lapkritį Lietuvos policija paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismui perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje S. Velečkai ir Mariui Smaleckui pateikti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliais narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiais.
Pareigūnų teigimu, dar 2021 metais kriminalinė žvalgyba įtarė, kad įkalinimo įstaigoje esantis S. Velečka galėjo naudotis šifruoto ryšio priemonėmis ir koordinuoti organizuotos grupės veiklą.
Tyrimo duomenimis, buvo įtariama, kad narkotinės medžiagos gabentos iš Ispanijos į Švediją.
Tarptautinio teisėsaugos bendradarbiavimo metu Švedijoje buvo sulaikyti keli asmenys, o pareigūnai konfiskavo beveik 90 kilogramų narkotinių ir psichotropinių medžiagų – tarp jų du kilogramus kokaino ir 87 kilogramus hašišo.
Dar vienas asmuo buvo sulaikytas Ispanijoje.
Ši byla sukėlė naujų klausimų dėl to, kaip organizuoto nusikalstamumo ryšiai gali išlikti net ir tuomet, kai svarbiausi jų veikėjai atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Vis dėlto būtina atskirti jau teismų įrodytus nusikaltimus nuo naujų kaltinimų. Pastarieji savaime nereiškia kaltumo, kol nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.
Istorija, kuri nesibaigė net po dešimtmečio
2026 metų gegužę viešai pranešta apie naują procesinį posūkį vienoje iš S. Velečkos bylų – ji vėl grįžo į teismą, nustačius trečią kaltinamąjį.
Tai dar kartą priminė, kad didelio masto organizuoto nusikalstamumo bylos gali tęstis daugelį metų, o vieno nusikalstamo susivienijimo veiklos tyrimas kartais išsišakoja į kelis atskirus procesus.
„Agurkinių“ istorija išskirtinė ne vien garsia lyderio pravarde ar jo gyvenimo būdu.
Ji atskleidė, kaip iš vietinės nusikalstamos aplinkos gali susiformuoti tarptautinius ryšius turinti organizacija, kurios veiklą išaiškinti prireikia ne vienų metų, daugybės tyrėjų darbo ir kelių valstybių bendradarbiavimo.
Kodėl ši epocha Lietuvoje prisimenama iki šiol?
Lietuvos kriminalinio pasaulio istorijoje yra pavardžių ir grupuočių pavadinimų, kurie ilgainiui tapo ištisos epochos simboliais.
„Agurkiniai“ – vienas tokių pavadinimų.
Jų istorijoje susipynė prabangus gyvenimas, kova dėl įtakos, didelio masto narkotikų kontrabanda, sunkūs smurtiniai nusikaltimai ir tarptautinės teisėsaugos operacijos.
Tačiau už viešumoje dažnai aptarinėtų milijonų, brangių automobilių ir nusikalstamo pasaulio autoritetų slypi daug rimtesnė tikrovė – nukentėję žmonės, sugriauti gyvenimai ir visuomenei padaryta žala.
Ši istorija taip pat parodė, kad net itin įtakingos nusikalstamos struktūros nėra nepažeidžiamos.
2013 metų operacija tapo vienu reikšmingiausių smūgių Kauno organizuotam nusikalstamumui. O vėlesnės bylos atskleidė, kad kova su tokių grupuočių palikimu gali tęstis gerokai ilgiau nei jų aktyvios veiklos laikotarpis.
„Agurkinių“ epocha liko Lietuvos kriminalinėje istorijoje. Tačiau labiausiai nerimą kelia ne tai, kokią galią ši grupuotė kadaise turėjo, o faktas, kad su jos lyderiu susiję nauji įtarimai teisėsaugos akiratyje atsirado net praėjus daugeliui metų po jo įkalinimo.
