Aidas Užkuraitis
Rusijai gali tekti ruoštis naujam karo etapui, kurio pasekmes pajustų ne tik kariuomenė, bet ir civilinė aviacija. Ukrainos pareigūnai prakalbo apie planus išplėsti operaciją prieš Rusijos oro uostų veiklą. Spalį jau fiksuoti skrydžių sutrikimai, o ateityje, anot šaltinių, gali būti naudojamos naujos technologijos. Tačiau svarbiausia detalė – dalis šių planų kol kas dar tik kuriama.
Karas Ukrainoje jau seniai peržengė fronto linijos ribas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia įvykiai Rusijos gilumoje, kur dėl bepiločių orlaivių grėsmės oro uostai priversti laikinai riboti veiklą.
Skrydžių atšaukimai, vėlavimai ir keleivių patiriami nepatogumai tapo vienu matomiausių šių incidentų padarinių.
Tačiau naujausi Ukrainos pareigūnų pareiškimai leidžia manyti, kad dabartiniai sutrikimai gali būti tik platesnės operacijos pradžia.
Rusijos oro uostuose – problemos, kurios paliečia tūkstančius žmonių
Spalį Maskvos ir kitų didžiųjų Rusijos miestų oro uostai ne kartą susidūrė su veiklos ribojimais dėl pranešimų apie bepiločių orlaivių grėsmę.
Tokiose situacijose civilinės aviacijos institucijos gali laikinai sustabdyti lėktuvų kilimą ir tūpimą.
Tai sukelia grandininę reakciją: vėluoja skrydžiai, keičiasi lėktuvų maršrutai, o keleiviams tenka ilgiau laukti oro uostuose.
Pranešta net apie galimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvo nusileidimo sunkumus Maskvoje.
Vis dėlto šis konkretus epizodas nėra nepriklausomai patvirtintas, todėl jo negalima laikyti nustatytu faktu.
Ukraina kalba apie kitą etapą – štai kas gali pasikeisti
Leidinio „The Atlantic“ kalbinti Ukrainos pareigūnai teigia, kad operacija, pavadinta „M&Ms“, gali būti išplėsta.
Pasak jų, svarstomas platesnis naujos kartos bepiločių orlaivių naudojimas.
Šaltiniai kalba apie sistemas, kuriose būtų pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
Ukrainos pareigūnų teigimu, tokios technologijos ateityje galėtų sumažinti priklausomybę nuo išorinės žvalgybinės informacijos.
Tačiau svarbu atskirti planus nuo jau įgyvendintų veiksmų.
Remiantis paskelbtais pranešimais, vienas naujos technologijos prototipas esą jau buvo išbandytas karo veiksmuose Donbase.
Tuo metu patvirtintų duomenų, kad tokie naujos kartos aparatai jau būtų panaudoti prieš Rusijos oro uostus, nėra.
Kodėl dėmesys nukrypo nuo naftos gamyklų?
Šis Ukrainos pareigūnų pranešimas pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
D. Trumpas pareiškė manantis, kad tokios atakos prisideda prie pasaulinių energijos kainų augimo.
Jis taip pat užsiminė, kad Ukraina galėtų rinktis kitus karinius taikinius.
Šiame kontekste Ukrainos pareigūnų kalbos apie oro uostus sulaukė papildomo dėmesio.
Vis dėlto nėra pagrindo tvirtinti, kad naujoji operacija buvo suplanuota būtent dėl JAV prezidento pareiškimų.
Pasekmės gali būti juntamos toli nuo fronto
Civilinės aviacijos veiklos sutrikimai turi platesnių pasekmių nei vien vėluojantys keleiviniai skrydžiai.
Oro transportas svarbus verslo kelionėms, logistikai ir prekių gabenimui.
Kai oro uostai laikinai sustabdo veiklą, oro bendrovėms gali tekti keisti tvarkaraščius ir perskirstyti lėktuvus.
Tokie sprendimai didina veiklos sąnaudas.
Tačiau atskiri skrydžių sutrikimai dar nereiškia ilgalaikio visos šalies aviacijos sistemos paralyžiaus.
Tam reikėtų įvertinti, kiek laiko ribojimai tęsiasi, kiek skrydžių paveikiama ir kaip greitai oro uostai atnaujina darbą.
Naujos technologijos kelia ir daugiau klausimų
Dirbtinio intelekto naudojimas karinėse sistemose sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio.
Tokios technologijos kelia klausimų ne tik dėl jų galimybių, bet ir dėl atsakomybės, kontrolės bei civilių saugumo.
Ypač jautri tema – karinių operacijų poveikis civilinei infrastruktūrai.
Tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja atskirti karinius objektus nuo civilinių ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.
Todėl bet kokie pranešimai apie galimus smūgius oro uostams turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečių objektų paskirtį ir galimas pasekmes žmonėms.
Ar tai tik pradžia?
Ukrainos pareigūnų pareiškimai rodo ketinimą plėsti operacijas, kuriomis siekiama trikdyti Rusijos oro uostų veiklą.
Tačiau kol kas neaišku, kada ir kokiu mastu planai galėtų būti įgyvendinti.
Taip pat nėra nepriklausomai patvirtinta, kad naujosios sistemos bus gaminamos ir naudojamos tokiu mastu, kokį apibūdino šaltiniai.
Rusijos oro uostų veiklos sutrikimai jau tapo pastebima karo pasekme, tačiau tolesnė įvykių raida priklausys nuo daugelio aplinkybių.
Svarbiausias klausimas dabar – ar Ukrainos skelbiami planai virs platesne operacija, ar liks dar vienu karo metu paskelbtu ketinimu.
O kaip manote jūs – ar Rusijos oro uostų veiklos sutrikdymai gali turėti reikšmingos įtakos karo eigai, ar jų poveikis daugiausia apsiriboja civilinės aviacijos problemomis? Kviečiame pasidalyti nuomone komentaruose.
