Aidas Užkuraitis
Lietuvos žvejams – svarbus perspėjimas. Nuo spalio 16 dienos įsigalioja sezoniniai ribojimai, kurie tęsis iki pat gruodžio 31-osios. Kai kuriuose upių ruožuose žvejyba draudžiama, o kituose sugautas tam tikrų rūšių žuvis privaloma nedelsiant paleisti. Aplinkosaugininkai primena, kad taisyklių nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Ruduo daugeliui žvejų yra vienas laukiamiausių metų laikotarpių. Atvėsus vandeniui, pasikeičia žuvų elgsena, o upių pakrantėse galima sutikti vis daugiau žvejybos mėgėjų.
Tačiau būtent šiuo metų laiku prasideda vienas svarbiausių gamtos procesų – lašišų ir šlakių nerštas.
Kad šios žuvys galėtų sėkmingai daugintis, kasmet įvedami specialūs žvejybos apribojimai.
Nuo spalio 16-osios taisyklės keičiasi: štai kur žvejoti draudžiama
Aplinkos ministerija informuoja, kad iki gruodžio 31 dienos įsigalioja draudimas žvejoti lašišų ir šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose.
Vienas svarbiausių ribojimų taikomas Neries upėje.
Draudimai apima tam tikrus ruožus aukščiau Jonavos, Vilniaus teritorijoje ir kituose lašišų bei šlakių migracijai svarbiuose upės segmentuose.
Pavyzdžiui, ribojimai galioja nuo tilto aukščiau Jonavos iki Žirmūnų tilto Vilniuje, taip pat nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.
Tikslias ribas prieš žvejojant būtina pasitikrinti oficialiose taisyklėse, nes net kelių šimtų metrų skirtumas gali lemti, ar konkrečioje vietoje žvejyba leidžiama.
Viena svarbi išimtis, kurios žvejai neturėtų pamiršti
Ne visuose Neries ruožuose galioja visiškas žvejybos draudimas.
Ten, kur žvejoti leidžiama, pakanka nustatyta tvarka įsigyto žvejo mėgėjo bilieto, tačiau visas sugautas lašišas ir šlakius būtina paleisti.
Taip pat yra papildomų apribojimų naudojamiems masalams.
Pavyzdžiui, Neries ruože Vilniuje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus arba žuvelę.
Tai reiškia, kad net ir turint galiojantį žvejybos leidimą galima pažeisti taisykles, jeigu pasirenkamas draudžiamas žvejybos būdas.
Kodėl būtent dabar įvedami ribojimai?
Lašišos ir šlakiai yra migruojančios žuvys.
Didžiąją gyvenimo dalį jos praleidžia jūroje, tačiau neršti grįžta į upes.
Ši kelionė yra itin svarbi jų populiacijų išlikimui.
Neršto laikotarpiu žuvys susitelkia tam tikrose upių vietose, todėl tampa jautresnės žmogaus veiklos poveikiui.
Net nedideli sutrikdymai gali turėti neigiamų pasekmių neršto sėkmei.
Būtent dėl to dalis upių ruožų laikinai saugomi griežtesnėmis priemonėmis.
Ribojimai palies ne tik lašišų žvejus
Aplinkos ministerija primena ir apie kitus sezoninius draudimus.
Nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos tam tikrose upėse galioja margųjų upėtakių žvejybos apribojimai.
O nuo spalio 15 dienos iki liepos 15 dienos draudžiama gaudyti siauražnyplius vėžius.
Tuo metu invazinius rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius leidžiama gaudyti visus metus, laikantis kitų galiojančių taisyklių.
Svarbu prisiminti, kad draudimo metu sugautus siauražnyplius vėžius, taip pat bet kada sugautus plačiažnyplius vėžius privaloma nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Kas gresia nepaisantiems taisyklių?
Už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių, gali tekti ne tik mokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą.
Todėl aplinkosaugininkai ragina žvejus dar prieš išvykstant pasitikrinti leidimus, žvejybos vietą ir galiojančius ribojimus.
Oficialią informaciją galima rasti Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėse.
Iki kada teks laukti?
Pagrindiniai lašišų ir šlakių neršto apsaugos ribojimai galios iki gruodžio 31 dienos.
Pasibaigus šiam laikotarpiui žvejai turės vadovautis naujam sezonui galiojančiomis taisyklėmis.
O kaip manote jūs – ar dabartiniai žvejybos draudimai pakankamai saugo Lietuvos upių žuvis, ar reikėtų dar griežtesnės kontrolės? Kviečiame pasidalyti nuomone komentaruose.
