Aidas Užkuraitis
Europoje vėl įsiplieskė diskusijos dėl pensinio amžiaus. Pasirodė siūlymas žmonėms dirbti iki 70 metų, o ateityje pensijos ribą kelti dar aukščiau. Naujiena sukėlė profesinių sąjungų pasipiktinimą ir sulaukė Lietuvos politiko Remigijaus Žemaitaičio reakcijos. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar tokie pokyčiai gali pasiekti ir Lietuvą?
Naujas pasiūlymas: pensijos tektų laukti ilgiau
Suomijoje svarstomas sprendimas, galintis iš esmės pakeisti būsimų pensininkų gyvenimą.
Šalies finansų ministerija pasiūlė palaipsniui didinti minimalų senatvės pensijos amžių iki 70 metų.
Pagal pristatytą modelį kiekvienai paskesnei amžiaus grupei pensinis amžius būtų didinamas šešiais mėnesiais, kol pasiektų nustatytą ribą.
Tačiau tuo pokyčiai nebūtinai baigtųsi.
Numatyta galimybė vėliau pensinį amžių susieti su tikėtina gyventojų gyvenimo trukme.
Tai reikštų, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei galėtų būti didinama ir amžiaus riba, nuo kurios žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją.
Kol kas tai tik pasiūlymas, o ne priimtas įstatymas.
Kodėl valdžia svarsto tokį sprendimą?
Pagrindinės priežastys – senstanti visuomenė, didėjantis spaudimas valstybės finansams ir mažėjantis dirbančiųjų santykis su pensinio amžiaus žmonėmis.
Suomijos finansų ministerija ieško priemonių, kurios per kitą parlamento kadenciją padėtų sustiprinti šalies viešuosius finansus 8–11 mlrd. eurų.
Ministerijos vertinimu, siūlomas pensinio amžiaus ilginimas galėtų padidinti dirbančių žmonių skaičių maždaug 50–120 tūkstančių.
Tačiau šie skaičiai yra prognozės, o ne garantuotas reformos rezultatas.
Be to, vien didesnė pensinio amžiaus riba nereiškia, kad visi vyresni žmonės galės arba norės ilgiau dirbti.
Profesinės sąjungos sukilo: įvardijo kitą problemą
Suomijos profesinių sąjungų konfederacija STTK pasiūlymą įvertino kritiškai.
Jos pirmininkė Else-Mai Kirvesniemi atkreipė dėmesį, kad pensijų sistema neturėtų tapti paprastu įrankiu valstybės skolai mažinti.
Profesinių sąjungų teigimu, prieš keliant pensinį amžių būtina spręsti kur kas svarbesnes problemas.
Viena jų – vyresnių darbuotojų galimybės išsilaikyti darbo rinkoje.
Suomijoje faktinis išėjimo į pensiją amžius siekia apie 63,2 metų, nors daliai žmonių įstatymuose numatyta galimybė dirbti ilgiau.
Tai rodo, kad teorinė pensijos riba ir reali žmogaus situacija nebūtinai sutampa.
Profesinės sąjungos taip pat primena nedarbo problemą.
Jeigu vyresnis žmogus netenka darbo, jam gali būti sudėtinga susirasti kitą, net jeigu įstatymas numato vėlesnį išėjimą į pensiją.
Todėl darbuotojų atstovai ragina pirmiausia investuoti į darbo vietas, perkvalifikavimą, sveikatos apsaugą ir geresnes darbo sąlygas.
Sureagavo ir Žemaitaitis: kritikos negailėjo
Žinia apie Suomijos planus pasiekė ir Lietuvos politinę erdvę.
Seimo narys, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis socialiniuose tinkluose griežtai sukritikavo siūlomus pokyčius.
Politikas prognozavo, kad tokios iniciatyvos gali sukelti didelį visuomenės pasipiktinimą Suomijoje.
Jis taip pat susiejo pensinio amžiaus klausimą su valstybių išlaidomis, skolinimusi ir politiniais prioritetais.
R. Žemaitaitis kritikavo ir Lietuvos socialdemokratus, kaltindamas juos nepakankamu dėmesiu ilgalaikėms valstybės finansų problemoms.
Vis dėlto tai yra politiko vertinimas.
Suomijos pasiūlymo priežastys oficialiai siejamos su šalies viešųjų finansų tvarumu ir demografiniais pokyčiais.
Ar lietuviams taip pat teks dirbti iki 70 metų?
Tai klausimas, kuris gali labiausiai neraminti Lietuvos gyventojus.
Šiuo metu Lietuvoje nėra priimto sprendimo didinti senatvės pensijos amžių iki 70 metų.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos tiek vyrams, tiek moterims nustatytas vienodas – 65 metų – pensinis amžius.
Iki šios ribos Lietuva ėjo palaipsniui.
Ankstesniais metais pensinis amžius buvo didinamas keliais mėnesiais kasmet, kol vyrų ir moterų amžiaus ribos susilygino.
Taigi dabar galiojanti tvarka numato, kad įprastą senatvės pensiją gyventojai gali gauti sulaukę 65 metų ir atitikę nustatytus socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Suomijoje pateiktas pasiūlymas šios tvarkos Lietuvoje nekeičia.
Lietuvoje jau buvo išsakyta aiški pozicija
Pensinio amžiaus ilginimo klausimas Lietuvoje nėra naujas.
Apie jį kalbėta ir anksčiau, vertinant visuomenės senėjimą bei būsimas pensijų sistemos išlaidas.
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad Lietuva dar nėra pasirengusi tolesniam pensinio amžiaus didinimui.
Ji atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemas ir sunkumus darbo rinkoje.
Pasak jos, dalis darbuotojų jau sulaukę 50 ar 55 metų susiduria su diskriminacija arba nebegali dirbti ankstesnio darbo dėl sveikatos.
Tokioje situacijoje pensinio amžiaus didinimas galėtų reikšti, kad kai kurie žmonės ilgiau liktų be darbo ir be senatvės pensijos.
Ši pozicija atskleidžia vieną pagrindinių diskusijos prieštaravimų.
Valstybei svarbu išlaikyti tvarią pensijų sistemą, tačiau gyventojams ne mažiau svarbu turėti realią galimybę dirbti iki nustatyto amžiaus.
Kodėl 65 ir 70 metų skirtumas toks svarbus?
Penkerių metų skirtumas gali atrodyti nedidelis žvelgiant į visą žmogaus gyvenimą.
Tačiau artėjantiems prie pensijos žmonėms jis gali reikšti esminius pokyčius.
Pavyzdžiui, žmogus, planavęs baigti aktyvią profesinę veiklą sulaukęs 65 metų, pagal 70 metų ribą turėtų dar penkerius metus laukti įprastos senatvės pensijos.
Tai galėtų paveikti šeimos finansinius planus, darbo pasirinkimą ir sveikatos priežiūros poreikius.
Ypač sudėtinga situacija galėtų susiklostyti fiziškai sunkų darbą dirbantiems žmonėms.
Statybų, gamybos, transporto ar kitų intensyvaus fizinio krūvio sričių darbuotojai ne visuomet turi tokias pačias galimybes tęsti profesinę veiklą vyresniame amžiuje kaip biuruose dirbantys specialistai.
Kita vertus, kai kurie žmonės nori dirbti ilgiau ir sulaukę pensinio amžiaus.
Todėl diskusijose svarbu atskirti teisę savanoriškai tęsti darbą nuo prievolės ilgiau laukti pensijos.
Kas nutiktų, jeigu panašus pasiūlymas atsirastų Lietuvoje?
Norint pakeisti pensinį amžių Lietuvoje, reikėtų priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Vien kitos Europos valstybės pasiūlymas ar politiko komentaras tokio pokyčio nesukelia.
Be to, būtų svarbu nustatyti, kurioms gimimo metų grupėms nauja tvarka būtų taikoma, kaip vyktų pereinamasis laikotarpis ir kokios išimtys galėtų būti numatytos.
Todėl šiuo metu būtų klaidinga skelbti, kad konkrečių metų gimimo Lietuvos gyventojams jau teks dirbti iki 70 metų.
Tokio sprendimo nėra.
Ką dabar turėtų žinoti būsimi pensininkai?
2026 metais Lietuvoje galiojantis įprastas senatvės pensijos amžius yra 65 metai.
Taip pat svarbu sukaupti reikiamą socialinio draudimo stažą.
Minimalus stažas teisei į senatvės pensiją įgyti yra 15 metų, o būtinasis stažas 2026 metais siekia 34 metus ir 6 mėnesius.
Nuo 2027 metų būtinasis stažas sieks 35 metus.
Pensijos dydžiui įtakos turi ir žmogaus per gyvenimą sukaupti pensijų apskaitos vienetai bei kiti įstatymuose nustatyti veiksniai.
Todėl gyventojams verta reguliariai pasitikrinti savo sukauptą stažą ir preliminarią pensijos informaciją asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Ar Europa artėja prie naujos pensijų reformų bangos?
Suomijos iniciatyva rodo, kad pensijų sistemos tvarumo klausimas išlieka aktualus.
Ilgėjanti gyvenimo trukmė, mažėjantis gimstamumas ir kintanti darbo rinka verčia valstybes svarstyti įvairius sprendimus.
Tačiau nėra vieno modelio, kuris automatiškai tiktų visoms Europos šalims.
Skiriasi gyventojų sveikata, užimtumo rodikliai, darbo sąlygos, pensijų finansavimo principai ir socialinės apsaugos priemonės.
Todėl Suomijoje svarstomas sprendimas savaime nereiškia, kad tokiu pačiu keliu pasuks Lietuva.
Kol kas Lietuvos gyventojams svarbiausia žinia aiški: pensinis amžius išlieka 65 metai. Vis dėlto Suomijoje kilusios diskusijos primena, kad visuomenės senėjimas ir pensijų sistemos ateitis dar ne kartą taps svarbiu politinių sprendimų klausimu.
