Trumpas nustebino pareiškimu apie Putiną: jo žodžiai sukėlė naujų klausimų dėl karo Ukrainoje pabaigos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Kalbėdamas apie galimybes užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, jis pareiškė manantis, kad Vladimiras Putinas labiau suinteresuotas taikos susitarimu nei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos atakos prieš Ukrainą tęsiasi, o paties Trumpo paskelbtos paliaubos vis dar kelia rimtų klausimų.

Vienas pareiškimas pakeitė pokalbio kryptį

Spalio 12 dieną Donaldas Trumpas, bendraudamas su žurnalistais, dar kartą kalbėjo apie būtinybę užbaigti karą Ukrainoje.

JAV prezidentas tvirtino, kad Maskva ir Kyjivas turi pasiekti susitarimą, kuris sustabdytų jau ne vienus metus trunkantį konfliktą.

Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė ne pats raginimas derėtis.

Trumpas pareiškė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra labiau pasirengęs sudaryti susitarimą nei Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

Toks vertinimas išsiskyrė iš daugelio Europos sąjungininkų viešai reiškiamos pozicijos, kurioje pabrėžiama būtinybė didinti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karinę agresiją.

Vis dėlto Trumpo žodžiai atspindi jo paties politinį vertinimą. Jie neįrodo, kad Rusijos vadovybė iš tiesų yra labiau pasirengusi priimti abiem šalims tinkamą taikos susitarimą.

Klausimas apie Rusijos atakas sulaukė netikėto atsakymo

Žurnalistai JAV prezidento teiravosi, kodėl Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos energetikos objektus, nors Trumpas buvo paskelbęs apie susitarimą stabdyti tokius smūgius.

Prezidentas atsakė, kad jam reikėtų išsamiau išsiaiškinti aplinkybes, nes, jo teigimu, pažeidimų būta iš abiejų pusių.

Tačiau žurnalistai klausimus tęsė.

Jie norėjo sužinoti, kaip Vašingtonas ketina įtikinti Vladimirą Putiną laikytis paskelbtų paliaubų.

Trumpas dar kartą išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos vadovas nori susitarimo.

Tuo pačiu jis pabrėžė būtinybę pasiekti, kad susitarti norėtų ir Ukrainos prezidentas.

Būtent toks atsakomybės už derybų eigą paskirstymas sukėlė papildomų diskusijų.

Paliaubos paskelbtos, tačiau viena detalė liko neaiški

Dar spalio 11 dieną Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina esą susitarė nutraukti atakas prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą.

Tai būtų svarbus žingsnis, nes energetikos objektai karo metu patiria didelę žalą, o jų veiklos sutrikimai tiesiogiai veikia civilių gyvenimą.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad padėtis nėra tokia aiški.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Trumpo pranešimas jam buvo netikėtas.

Tuo metu Kremlius viešai nepatvirtino, kad būtų pasiektas konkretus abipusis susitarimas.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad kontaktai tęsiami, tačiau nepateikė aiškaus patvirtinimo dėl paliaubų sąlygų.

Taigi kol kas negalima teigti, kad egzistuoja abiejų kariaujančių valstybių oficialiai patvirtintas ir vykdomas susitarimas dėl energetikos objektų neliečiamumo.

Zelenskis pateikė kitokią įvykių versiją

Ukrainos prezidentas spalio 12 dieną, kreipdamasis į Varšuvos saugumo forumo dalyvius, pareiškė, kad Kyjivas laukia konkrečių JAV veiksmų.

Zelenskio teigimu, netrukus po Trumpo paskelbto pranešimo Rusija surengė ataką prieš energetikos objektą Charkive.

Ukrainos vadovas taip pat pranešė apie tolesnes Rusijos dronų atakas.

Pasak jo, Ukraina pasirengusi abipusiškai nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, jeigu Rusija laikysis tokio paties įsipareigojimo.

Kyjivas pabrėžia, kad vien viešo pareiškimo nepakanka – reikalingas aiškus susitarimas ir realus jo vykdymas.

Ši pozicija skiriasi nuo Trumpo išsakyto įsitikinimo, kad abi pusės jau sutiko su jo pasiūlymu.

Dar vienas JAV sprendimas sukėlė ginčų

Pareiškimai apie taiką nuskambėjo platesnių nesutarimų dėl JAV politikos Rusijos atžvilgiu fone.

Pastarosiomis dienomis Vašingtonas paskelbė apie susitarimą, susijusį su rusiško dyzelino tiekimu.

Trumpo administracija šį žingsnį aiškina siekiu sumažinti degalų kainas ir paskatinti Rusiją grįžti prie derybų.

Tačiau sprendimas sulaukė kritikos tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.

Dalis JAV Kongreso narių iškėlė klausimą, ar toks susitarimas suderinamas su anksčiau Rusijai įvestais energetikos prekybos apribojimais.

Kritikai taip pat įspėja, kad papildomos pajamos iš energijos išteklių eksporto gali sustiprinti Rusijos finansines galimybes tęsti karą.

Tuo metu susitarimo šalininkai jį pristato kaip galimą diplomatinę paskatą Maskvai.

Ar toks ekonominis sprendimas iš tiesų padės priartinti derybas, kol kas neaišku.

Kodėl Kyjivas baiminasi nuolaidų Maskvai?

Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad taikos susitarimas turi užtikrinti šalies saugumą ir negali būti grindžiamas vien spaudimu Ukrainai.

Svarbiu klausimu išlieka Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos.

Maskva siekia jai palankių politinių ir teritorinių sąlygų, o Kyjivas priešinasi reikalavimams atsisakyti savo suvereniteto.

Derybose taip pat svarstomos saugumo garantijos, karo veiksmų nutraukimo priežiūra ir galimos pokario atstatymo priemonės.

Todėl skirtingų lyderių pasirengimas kalbėtis dar nereiškia, kad jie sutaria dėl būsimos taikos sąlygų.

Vienas svarbiausių klausimų – ne tik kada karas galėtų baigtis, bet ir kokios garantijos padėtų užtikrinti, kad karo veiksmai neatsinaujintų.

Europos sąjungininkai stebi Vašingtono sprendimus

JAV politikos pokyčiai tiesiogiai veikia platesnes diskusijas apie Europos saugumą.

Europos valstybės pabrėžia Ukrainos teisę spręsti dėl savo ateities ir būtinybę užtikrinti patikimas saugumo garantijas.

Dalis Europos lyderių skeptiškai vertina ekonominių apribojimų Rusijai švelninimą, kol ši tęsia karinius veiksmus.

Jų požiūriu, spaudimo mažinimas be aiškių Maskvos įsipareigojimų gali apsunkinti derybas.

Tuo metu Trumpo administracija ieško kitokių būdų paskatinti abi puses susitarti.

Šių pozicijų skirtumai gali turėti reikšmės tolesniam diplomatiniam procesui.

Kas paaiškės artimiausiu metu?

Svarbiausias klausimas dabar – ar Rusija ir Ukraina oficialiai patvirtins kokį nors abipusį susitarimą dėl energetikos infrastruktūros.

Ne mažiau svarbu, ar sumažės realių atakų ir ar bus sutartos aiškios paliaubų laikymosi sąlygos.

Taip pat bus stebima, kokių papildomų veiksmų imsis Jungtinės Valstijos ir kaip į juos reaguos Europos sąjungininkai.

Kol kas Donaldo Trumpo pareiškimai rodo jo pasirinktą diplomatinę kryptį, tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad taikos susitarimas jau pasiektas.

Didžiausias šios istorijos prieštaravimas – JAV prezidentas kalba apie Putino norą susitarti, tačiau tuo pat metu Ukrainoje tęsiamos Rusijos atakos. Todėl tikrasis pasirengimo taikai matas bus ne politikų pareiškimai, o konkretūs įsipareigojimai ir jų vykdymas.