Aidas Užkuraitis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Šį kartą jo griežta kritika buvo nukreipta ne į Rusiją, o į Ukrainą. Kalbėdamas apie ukrainiečių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Baltųjų rūmų vadovas pavartojo itin aštrų žodį – „gėda“. Tačiau tuo jo pareiškimai nesibaigė.
Spalio 15 dieną duotame interviu televizijai „Newsmax“ D. Trumpas sukritikavo Ukrainos sprendimą atnaujinti smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai.
JAV prezidento teigimu, tokie veiksmai daro poveikį ne tik Rusijai, bet ir pasaulinei energetikos rinkai, kurioje degalų kainos išlieka itin jautriu klausimu.
Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė ne vien jo žodžiai apie naftą. D. Trumpas taip pat išsakė griežtą kritiką Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Trumpas nebeslėpė nepasitenkinimo: štai kas jį supykdė
JAV vadovas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms prisideda prie aukštų pasaulinių degalų kainų.
Jo teigimu, Ukraina galėtų rinktis kitus karinius taikinius, užuot atakavusi objektus, nuo kurių priklauso dyzelino tiekimas.
D. Trumpas tokius veiksmus pavadino gėdingais ir tvirtino, kad jie kenkia pasaulio interesams.
Vis dėlto Ukrainos pozicija gerokai skiriasi. Kyjivas naftos infrastruktūrą laiko strategiškai svarbia Rusijos ekonomikos dalimi, kurios pajamos padeda finansuoti karą.
Smūgiais tokiems objektams Ukraina siekia mažinti Rusijos galimybes tęsti karinę agresiją.
Zelenskiui – dar vienas nemalonus pareiškimas
Interviu metu D. Trumpas kritikavo ir patį V. Zelenskį.
JAV prezidentas pareiškė manantis, kad su Ukrainos vadovu susitarti dėl karo pabaigos yra sunkiau nei su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas taip pat suabejojo V. Zelenskio noru pasiekti taikos susitarimą.
Tokie pareiškimai pasigirdo tuo metu, kai Vašingtono ir Kyjivo santykiuose išryškėjo naujų nesutarimų dėl karinės paramos, energetikos ir galimų paliaubų sąlygų.
JAV prezidentas taip pat prakalbo apie rinkimų Ukrainoje būtinybę, nors šalyje tebegalioja karo padėtis.
Ukraina pateikė savo atsakymą: kantrybė baigėsi
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paaiškino, kodėl Kyjivas nusprendė atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams.
Pasak jo, Ukraina buvo sutikusi laikinai sustabdyti tokias atakas, tačiau Rusija nesilaikė paskelbtų energetinių paliaubų.
Rusijos pajėgos ir toliau rengė raketų bei bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Dėl šių smūgių šimtai tūkstančių žmonių liko be elektros energijos.
Ukrainos vadovo pozicija aiški: negali būti reikalaujama, kad tik viena kariaujanti pusė nustotų atakuoti energetikos objektus, kol kita tęsia smūgius.
Spalio 15 dieną Ukraina atnaujino atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Vienu iš taikinių tapo Riazanės srityje esanti naftos perdirbimo gamykla.
Užkulisiuose – dar vienas nerimą keliantis klausimas
Nesutarimai tarp Vašingtono ir Kyjivo neapsiriboja vien viešais pareiškimais.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Ukrainai taikomus palydovinio ryšio naudojimo apribojimus.
Taip pat kilo klausimų dėl JAV žvalgybinės informacijos perdavimo Ukrainai.
Tokie sprendimai gali turėti reikšmingų pasekmių, nes Ukrainos gynyba stipriai priklauso nuo modernių ryšio ir žvalgybos technologijų.
Kol kas ne visos šių apribojimų aplinkybės yra viešai patvirtintos.
Kas laukia toliau?
D. Trumpo pareiškimai dar kartą išryškino skirtingus Vašingtono ir Kyjivo prioritetus.
JAV prezidentas akcentuoja pasaulinių energijos kainų mažinimą ir siekį kuo greičiau užbaigti karą.
Tuo metu Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos saugumą ir negali reikšti vienašališkų nuolaidų Rusijai.
V. Zelenskis tęsia derybas su Europos lyderiais, siekdamas išlaikyti karinę ir politinę paramą.
Svarbiausias klausimas dabar – ar Jungtinėms Valstijoms ir Ukrainai pavyks suderinti pozicijas, ar nesutarimai dėl smūgių Rusijos energetikai dar labiau apsunkins pastangas užbaigti karą.
