Aidas Užkuraitis
Įsivaizduokite Kauną, kuriame į darbą, mokyklą ar parduotuvę galima patogiai nuvykti neturint nuosavo automobilio. Mažiau spūsčių, daugiau žaliųjų erdvių, saugesnės gatvės ir viešasis transportas, kuriuo naudotis būtų paprasčiau nei sėsti prie vairo. Tokia miesto ateities vizija skamba patraukliai, tačiau kartu kelia svarbų klausimą: ar Kaunas iš tiesų galėtų tapti miestu, kuriame automobilis būtų reikalingas tik išskirtiniais atvejais?
Kaunas jau daugelį metų keičiasi. Mieste atnaujinamos gatvės, viešosios erdvės, įrengiama infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams.
Tačiau kalbant apie ateities miestą, vien gražesnių gatvių ar naujų dviračių takų nepakanka.
Vis dažniau miestų planavimo diskusijose keliamas klausimas, kaip sukurti aplinką, kurioje gyventojams nereikėtų kasdien priklausyti nuo nuosavo automobilio.
Tokia idėja nereiškia, kad automobiliai turėtų būti visiškai uždrausti. Jos esmė – sudaryti sąlygas, kad daugumą kasdienių kelionių būtų galima patogiai atlikti kitais būdais.
Miestas, kuriame viskas būtų arčiau – kas slypi už šios idėjos?
Viena iš šiuolaikinės urbanistikos krypčių yra vadinamasis 15 minučių miestas.
Jo principas gana paprastas: svarbiausios kasdienės paslaugos turėtų būti pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis arba dviračiu.
Tai galėtų būti maisto parduotuvės, mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, parkai ir laisvalaikio erdvės.
Toks miesto planavimas gali sumažinti poreikį kiekvieną dieną važiuoti didelius atstumus.
Tačiau svarbiausia ne pats 15 minučių skaičius, o patogus paslaugų pasiekiamumas.
Jeigu gyventojui iki artimiausios parduotuvės reikia važiuoti kelis kilometrus, o iki darbo – kirsti visą miestą, automobilis dažnai tampa praktiškiausiu pasirinkimu.
Būtent šią priklausomybę nuo nuosavo transporto ir siekiama mažinti.
Kaune automobilis vis dar užima svarbią vietą
Kauno technologijos universiteto specialistas Artūras Torkelis yra atkreipęs dėmesį, kad Lietuvoje priklausomybė nuo automobilių išlieka itin didelė.
Remiantis jo pateiktais „Regitros“ duomenimis, 2024 metais Kauno mieste buvo registruota apie 230 tūkstančių įvairių transporto priemonių.
Tai sudarė maždaug 0,75 transporto priemonės vienam miesto gyventojui.
Tokie skaičiai rodo, kad automobilis daugeliui kauniečių yra ne prabanga, o kasdienio gyvenimo dalis.
Ypač tai aktualu šeimoms, gyvenančioms toliau nuo miesto centro, ir žmonėms, kurių darbo vietos sunkiai pasiekiamos viešuoju transportu.
Didžiausias iššūkis laukia ne centre, o miesto pakraščiuose
Kauno centras ir priemiesčiai susiduria su skirtingomis susisiekimo problemomis.
Laisvės alėjoje, Senamiestyje ar kitose centrinėse teritorijose daugelį objektų galima pasiekti pėsčiomis.
Tačiau gyvenant Romainiuose, Giraitėje ar kituose sparčiai augančiuose kvartaluose situacija gali būti kitokia.
Kai gyvenamieji namai statomi greičiau nei mokyklos, darželiai ir susisiekimo infrastruktūra, gyventojams tenka kasdien važinėti didesnius atstumus.
Todėl miesto plėtros specialistai pabrėžia, kad nauji gyvenamieji rajonai turi būti planuojami kartu su reikalingomis paslaugomis.
Priešingu atveju net ir modernūs kvartalai gali tapti visiškai priklausomi nuo automobilių.
Ar Kaune ateityje gali sumažėti automobilių spūstys?
Vienas svarbiausių tvaraus miesto tikslų – sudaryti sąlygas žmonėms pasirinkti patogesnį keliavimo būdą.
Tam reikalingas dažnai kursuojantis viešasis transportas, saugūs dviračių takai ir patogūs pėsčiųjų maršrutai.
Jeigu kelionė autobusu užtrunka gerokai ilgiau nei automobiliu, daugeliui žmonių keisti įpročius bus sudėtinga.
Tačiau jeigu viešasis transportas tampa greitas, patikimas ir patogus, nuosavas automobilis nebėra vienintelė praktiška išeitis.
Svarbus ir transporto jungčių planavimas, kad iš vienos miesto dalies į kitą būtų galima patekti be ilgų laukimų ar sudėtingų persėdimų.
Tokių pokyčių nauda galėtų būti juntama ne tik keliuose.
Mažesnis automobilių srautas gali padėti mažinti triukšmą, oro taršą ir poreikį didelius miesto plotus skirti automobilių stovėjimui.
Ar kauniečiams tektų atsisakyti savo automobilių?
Bene svarbiausia detalė – tvaraus miesto vizija savaime nereiškia automobilių draudimo.
Automobiliai ir toliau gali būti reikalingi šeimos kelionėms, didesniems pirkiniams, darbui ar žmonėms, kurių judėjimo galimybės ribotos.
Tačiau miesto planavimo tikslas galėtų būti toks, kad automobilį gyventojai rinktųsi dėl patogumo konkrečioje situacijoje, o ne todėl, kad nėra jokios kitos galimybės.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Kaune jau priimtas sprendimas automobilius leisti naudoti tik kraštutiniais atvejais.
Kalbama apie galimą miesto raidos kryptį, o ne apie įsigaliojusį draudimą.
Ateities Kaunas – kokį miestą norėtų matyti patys gyventojai?
Ateities Kauno sėkmė priklausys ne vien nuo naujų pastatų, gatvių ar technologijų.
Ne mažiau svarbu, kaip miestas prisitaikys prie gyventojų kasdienybės.
Šeimoms reikalingos netoli namų esančios mokyklos ir darželiai, dirbantiesiems – patogus susisiekimas, o vyresnio amžiaus žmonėms – lengvai pasiekiamos paslaugos.
Miesto plėtra turėtų užtikrinti, kad skirtingų rajonų gyventojai turėtų panašias galimybes patogiai judėti.
Todėl svarbiausias klausimas nėra vien tai, kiek automobilių ateityje važinės Kauno gatvėmis.
Kur kas svarbiau – ar gyventojai turės realią galimybę patys pasirinkti, kaip keliauti.
Ar Kaunas kada nors taps miestu, kuriame automobilio kasdien beveik nebereikės, kol kas neaišku. Tačiau diskusija apie tokią ateitį jau vyksta.
O kaip manote jūs – ar galėtumėte Kaune kasdien apsieiti be nuosavo automobilio? O gal, ypač gyvenant miesto pakraštyje, tai būtų beveik neįmanoma? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
