Aidas Užkuraitis
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Ukrainai kelia vis didesnį nerimą Europoje. Vašingtono ir Kyjivo santykiams blogėjant, vis garsiau svarstoma, ar JAV galėtų priversti Ukrainą priimti Rusijai palankias taikos sąlygas. Tačiau tarptautinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę: net galingiausia pasaulio valstybė negali vienu sprendimu priversti ukrainiečių nutraukti pasipriešinimo. Vis dėlto Amerikos paramos praradimo pasekmės būtų itin skaudžios.
Vašingtono spaudimas pasiekė pavojingą ribą
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena naują įtampos etapą.
D. Trumpo administracijos veiksmai ir pareiškimai kelia klausimų dėl tolesnės amerikiečių paramos Kyjivui, o Europos pareigūnai svarsto, kaip Ukraina galėtų tęsti gynybą, jeigu Vašingtonas nuspręstų dar labiau atsitraukti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai apkaltino JAV vadovą spaudžiant jo šalį priimti kapituliacijai prilygstančias sąlygas.
Ukrainos vadovo vertinimu, bandymas greitai užbaigti karą Ukrainos interesų sąskaita nebūtų teisingas ar tvarus sprendimas.
Tačiau ar D. Trumpas iš tiesų turi pakankamai svertų, kad priverstų Kyjivą nusileisti Maskvai?
Ekspertų atsakymai rodo gerokai sudėtingesnį vaizdą.
JAV turi milžinišką įtaką, bet ne visišką kontrolę
Vašingtone veikiančio Kennano instituto direktorius Michaelas Kimmage’as pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos neturi vieno mechanizmo, kuriuo galėtų automatiškai priversti Ukrainą kapituliuoti.
Jo vertinimu, Amerikos galimybės daryti spaudimą Kyjivui nėra neribotos.
Tai svarbus skirtumas tarp karinės pagalbos kontrolės ir politinio sprendimo, kurį turi priimti pati Ukraina.
JAV gali mažinti paramą, keisti ginklų tiekimo sąlygas ar naudoti diplomatinius svertus.
Tačiau galutiniai Ukrainos sprendimai priklauso nuo jos politinės vadovybės, kariuomenės, visuomenės ir padėties fronte.
Kitaip tariant, Vašingtonas gali smarkiai apsunkinti Ukrainos padėtį, tačiau vien Amerikos prezidento valios nepakanka, kad karas baigtųsi Rusijos pageidaujamomis sąlygomis.
Didžiausias pavojus – ne vien ginklų trūkumas
Viena svarbiausių Ukrainos priklausomybės nuo JAV sričių yra žvalgybos informacija.
Amerikiečių technologiniai pajėgumai leidžia stebėti karinius veiksmus, aptikti grėsmes ir perduoti informaciją, reikalingą gynybai planuoti.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas perspėja, kad netekus šios pagalbos Kyjivui tektų labiau pasikliauti Europos žvalgybos galimybėmis.
Nors Europos valstybės taip pat turi pažangių technologijų, jų bendri pajėgumai kai kuriose srityse išlieka mažesni nei Jungtinių Valstijų.
Tai ypač svarbu oro gynybai, situacijos fronte stebėjimui ir karinių operacijų koordinavimui.
Net ir išsaugojusi dalį ginkluotės Ukraina galėtų susidurti su sunkumais, jeigu nebegautų būtinos informacijos apie priešo veiksmus.
Ryšio sistemos – dar viena jautri vieta
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į palydovinio ryšio svarbą.
Šiuolaikiniame kare patikimas ryšys reikalingas ne tik karių bendravimui, bet ir informacijos perdavimui tarp skirtingų karinių padalinių.
Amerikietiškos palydovinio ryšio technologijos yra viena iš sistemų, nuo kurių priklauso dalis Ukrainos gynybinių pajėgumų.
Jų veiklos sutrikimai gali apsunkinti operacijų koordinavimą ir sumažinti kariuomenės veiksmingumą.
Todėl diskusija apie JAV paramos ateitį apima gerokai daugiau nei vien naujų ginklų siuntas.
Kalbama apie visą technologinę infrastruktūrą, kuri padeda Ukrainai gintis.
Lietuvis ekspertas pateikė kitokią prognozę
Diskusijoje dėl Ukrainos ateities išsiskyrė ir buvusio NATO pareigūno, Lietuvos politiko Giedrimo Jeglinsko vertinimas.
Jis pripažįsta, kad JAV žvalgybos informacija yra itin svarbi Ukrainos gynybinėms ir puolamosioms operacijoms.
Tačiau kartu pabrėžia, kad tokios paramos sumažėjimas savaime nepalaužtų ukrainiečių pasiryžimo gintis.
G. Jeglinsko vertinimu, susilpnėjusi oro gynyba galėtų lemti didesnius nuostolius, tačiau tai dar nereikštų automatinio Ukrainos pralaimėjimo.
Ši pozicija skiriasi nuo pesimistiškesnių vertinimų, pagal kuriuos ilgalaikis amerikiečių atsitraukimas smarkiai sumažintų Kyjivo galimybes išlaikyti dabartines gynybines pozicijas.
Abiem atvejais ekspertai sutaria dėl vieno: JAV parama yra labai svarbi, tačiau jos praradimo pasekmės priklausytų nuo daugelio kitų veiksnių.
Ar Europa galėtų pakeisti Ameriką?
Šis klausimas tampa vis aktualesnis Europos sostinėse.
Europos valstybės jau teikia Ukrainai karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą.
Tačiau pakeisti visus JAV pajėgumus būtų sudėtinga.
Ypač dideli iššūkiai kyla žvalgybos, oro gynybos, pažangių technologijų ir tam tikrų karinės logistikos sričių atžvilgiu.
Dalis Europos pareigūnų perspėja, kad šių spragų nepavyktų greitai užpildyti.
Kita vertus, didesnės investicijos į Europos gynybos pramonę, spartesnė ginkluotės gamyba ir glaudesnis bendradarbiavimas galėtų palaipsniui sumažinti priklausomybę nuo Vašingtono.
Tačiau tam reikia politinių sprendimų, finansavimo ir laiko.
O Ukraina tokio laiko gali turėti gerokai mažiau, nei norėtų jos sąjungininkai.
Zelenskis perspėjo dėl istorinės tragedijos
V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukraina siekia taikos, tačiau nesutinka su susitarimu, kuris neužtikrintų šalies saugumo.
Ukrainos prezidentas ypač nerimauja dėl galimo JAV ir Rusijos suartėjimo.
Jo vertinimu, viena yra situacija, kai Vašingtonas laikosi neutralios pozicijos, ir visai kas kita, jeigu amerikiečių sprendimai ima tiesiogiai stiprinti Maskvos pozicijas.
Ukrainos vadovas perspėjo, kad toks scenarijus galėtų turėti istorinių pasekmių.
Šie pareiškimai atskleidžia vis didėjantį Kyjivo nepasitikėjimą Vašingtono politika.
Tačiau kartu Ukraina stengiasi išsaugoti bendradarbiavimą su JAV, nes supranta jo strateginę reikšmę.
Kremlius taip pat neskuba sutikti
Nepaisant spaudimo Ukrainai, Rusija taip pat nėra paskelbusi sutinkanti su visais naujais taikos pasiūlymais.
Po amerikiečių ir rusų kontaktų Kremliaus atstovai pareiškė, kad dalis aptariamų idėjų neatitinka Maskvos lūkesčių.
Tai rodo, kad net ir padidėjęs Vašingtono spaudimas Kyjivui negarantuotų greito susitarimo.
Rusija siekia jai palankių teritorinių ir saugumo sąlygų, o Ukraina reikalauja patikimų garantijų, kad pasibaigus kovoms agresija nepasikartotų.
Šių pozicijų skirtumai išlieka dideli.
Todėl taikos derybų sėkmė priklauso ne tik nuo D. Trumpo veiksmų, bet ir nuo to, ar abi kariaujančios pusės būtų pasirengusios priimti konkrečias sąlygas.
Lemiamas klausimas – kiek ilgai Ukraina galėtų atsilaikyti?
Svarbiausia dabartinės diskusijos išvada nėra ta, kad JAV parama nereikalinga.
Priešingai – ji išlieka vienu svarbiausių Ukrainos gynybos veiksnių.
Tačiau paramos praradimas ir priverstinė kapituliacija nėra tas pats.
Ukraina turi savo kariuomenę, gynybos pramonę, politinę vadovybę ir Europos partnerius.
Šie veiksniai leidžia kalbėti apie galimybę tęsti pasipriešinimą net ir labai nepalankiomis aplinkybėmis.
Kiek ilgai tai būtų įmanoma ir kokia būtų tokios kovos kaina, šiandien niekas negali patikimai pasakyti.
D. Trumpas gali daryti milžinišką spaudimą Ukrainai, tačiau sprendimas dėl jos ateities nėra vien Vašingtono rankose. Būtent tai tampa svarbiausiu klausimu naujame JAV, Ukrainos ir Rusijos santykių etape.
