Viduramžiai, dažnai vaizduojami su romantizmo atspalviu, žavi mūsų vaizduotę drąsiais riteriais, išdidžiais karaliais ir gražiomis princesėmis. Tačiau „Skaitykime.lt“ kalba apie realybę, kuri gerokai skiriasi nuo mūsų girdėtų pasakų.
1. Higienos praktika
Viduramžiais asmens higiena Europoje nebuvo įprasta praktika. Reguliarios maudymosi paprotys atsirado vėliau, jį įvedė iš kryžiaus žygių grįžę klajūnai, veikiami saracėnų tyrumo papročių. Nesant pirties, viduramžių didikai naudojo įvairius kvepalus, kad užmaskuotų nemalonius kvapus.
2. Tualetų trūkumas
Tualetai, deja, daug kur buvo reti. Keista, kad net tokiose garsiose aristokratų rezidencijose, kaip Luvras, Prancūzijos monarchijos simbolis, nebuvo tinkamų tualetų. Šis nepatogumas sukėlė problemų tiek gyventojams, tiek lankytojams.
3. Šunys kompanionai banketuose
Geriausi žmogaus draugai viduramžiais dažnai lydėjo žmones įvairiose gyvenimo srityse. Šunys dažnai dalyvaudavo puotose, kur noriai surydavo patogiai po valgomuoju stalu paliktas likučius.
4. Grožio etalonas – aukštos kaktos
Grožio idealai skyrėsi nuo mūsų šiuolaikinių idėjų. Viduramžiais aukšta kakta buvo laikoma grožio ženklu. Siekdamos pabrėžti šį atributą, kai kurios mados atstovės nusipešė plaukus, kad pabrėžtų aukštą kaktą. Pati žavingoji Mona Lisa demonstruoja šią nuostabią savybę.
5. Rankų higienos nepaisymas
Pastebėtina, kad viduramžių gydytojai nemanė, kad prieš apžiūrėdami pacientus būtina nusiplauti rankas. Asmeninė higiena, įskaitant rankų švarą, buvo laikoma nereikalinga ir nebuvo teikiama pirmenybė atliekant medicinines apžiūras.