Aidas Užkuraitis
Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams, Lietuvos politinėje erdvėje įsiplieskė viešas konfliktas. Visuomenininkas Andrius Tapinas sukritikavo Liberalų sąjūdžio pasirinktus kandidatus į merus ir iškėlė klausimą, ar politikai, kurių pavardės figūravo „čekiukų“ istorijose, turėtų vėl siekti valdžios. Į griežtus jo žodžius sureagavo partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tačiau tuo ginčas nesibaigė.
Viskas prasidėjo sekmadienio, spalio 25-osios, vakarą, kai A. Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie Liberalų sąjūdžio kandidatus į savivaldybių merus.
Visuomenininkas atkreipė dėmesį į partijos šūkį „Atsakingai jūsų“ ir suabejojo, ar jis dera su kai kurių kandidatų praeitimi.
Jo kritikos centre atsidūrė septyni politikai, kurių pavardės anksčiau buvo minėtos savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo istorijose.
Septynios pavardės, sukėlusios audrą
A. Tapinas savo įraše išvardijo septynis Liberalų sąjūdžio kandidatus į merus.
Tarp jų – Kaišiadorių rajone kandidatuojantis Šarūnas Čėsna, Pagėgių savivaldybėje – Vaidas Bendaravičius, Tauragėje – Dovydas Kaminskas, Trakuose – Andrius Šatevičius, Kaune – Simonas Kairys, Šilutės rajone – Daiva Plikšnienė ir Mažeikių rajone – Lina Rimkienė.
Visuomenininkas priminė su šiais politikais susijusias išlaidų kompensavimo istorijas, teisėsaugos tyrimus ir teismų sprendimus.
Tačiau visų septynių kandidatų teisinė padėtis nėra vienoda.
Vieniems buvo pareikšti įtarimai, kitų bylos jau baigtos, o kai kurie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Būtent šis skirtumas vėliau tapo vienu svarbiausių Liberalų sąjūdžio pirmininkės atsakymo argumentų.
Tapinas iškėlė nepatogų klausimą
A. Tapinas kritikavo partijos sprendimą kelti kandidatus, kurių ankstesnė veikla buvo sulaukusi klausimų dėl skaidrumo.
Jo vertinimu, politinė atsakomybė neturėtų apsiriboti vien tuo, ar teismas galutinai uždraudė žmogui eiti pareigas.
Visuomenininkas taip pat iškėlė galimų pakartotinių rinkimų išlaidų klausimą.
Jeigu meru išrinktas politikas vėliau dėl teismo sprendimo netektų galimybės eiti pareigas, savivaldybėje galėtų prireikti naujų rinkimų.
A. Tapinas klausė, kodėl tokių rinkimų finansinė našta turėtų tekti valstybei.
Tai buvo jo politinis vertinimas ir hipotetinis scenarijus, o ne pranešimas, kad kuriam nors iš išvardytų kandidatų jau būtų uždrausta dalyvauti būsimuose rinkimuose.
Ypatingas dėmesys – Mažeikių kandidatei
Vieną aštriausių savo įrašo dalių A. Tapinas skyrė Mažeikių rajono mere siekiančiai tapti Linai Rimkienei.
Jis priminė anksčiau viešintus klausimus dėl jos, kaip savivaldybės tarybos narės, deklaruotų išlaidų.
Visuomenininkas minėjo išlaidas interneto ryšiui užsienyje ir automobilio plovimo paslaugoms.
Taip pat priminė, kad L. Rimkienei buvo pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Vis dėlto baudžiamoji byla vėliau buvo nutraukta, nenustačius tyčios įgyti svetimą turtą.
Ši aplinkybė svarbi vertinant politikės teisinę padėtį: nutrauktos bylos negalima pristatyti kaip apkaltinamojo nuosprendžio.
Čmilytė-Nielsen atsakė: „Nemalonus smūgis“
Į A. Tapino kritiką sureagavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Politikė pripažino, kad visuomenininko viešas vertinimas jai ir partijos kandidatams buvo nemalonus.
Tačiau ji nesutiko, kad septynias skirtingas istorijas būtų teisinga vertinti vienodai.
Pasak partijos vadovės, prokuratūra ir teismai skirtingas „čekiukų“ bylas nagrinėjo individualiai, todėl skyrėsi ir jų baigtys.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad informacija apie kandidatų praeitį yra vieša, tad rinkėjai turi galimybę ją įvertinti patys.
Jos nuomone, ne kiekvienas su tarybos nario išlaidomis susijęs teisinis procesas reiškia, kad politikas visam laikui turi pasitraukti iš viešojo gyvenimo.
Partijos pirmininkė stojo ginti konkrečių politikų
V. Čmilytė-Nielsen atskirai aptarė Tauragės merą Dovydą Kaminską.
Ji priminė, kad politikas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o teismas jam neuždraudė toliau dalyvauti politikoje.
Partijos pirmininkės vertinimu, tai reiškia, kad D. Kaminskas gali vėl siekti rinkėjų pasitikėjimo.
Ji taip pat priminė, kad V. Bendaravičiaus atveju buvo priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o L. Rimkienės baudžiamoji byla nutraukta.
Kalbėdama apie Simoną Kairį, politikė pažymėjo, kad dėl aptariamos išlaidų apskaitos jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
V. Čmilytė-Nielsen teigimu, partija neturėtų automatiškai atsisakyti kandidatų, kuriems teismai nėra uždraudę politinės veiklos.
Ginčas persikėlė į komentarus
Tačiau A. Tapino partijos pirmininkės paaiškinimai neįtikino.
Visuomenininkas atsakė, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra tas pats, kas išteisinimas.
Jis taip pat kritikavo, jo nuomone, pernelyg siaurą politinės atsakomybės supratimą.
A. Tapino vertinimu, partija turėtų kelti aukštesnius etikos reikalavimus savo kandidatams, net jeigu įstatymai jiems nedraudžia kandidatuoti.
V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu dar kartą pabrėžė nesutinkanti su visuomenininko išvadomis.
Taip socialiniuose tinkluose užsimezgusi diskusija virto platesniu ginču dėl politinės atsakomybės ribų.
Du skirtingi požiūriai į tą pačią problemą
Šio ginčo esmė – skirtumas tarp teisinės ir politinės atsakomybės.
Teisinę atsakomybę nustato teisėsauga ir teismai. Įstatymai taip pat numato sąlygas, kurioms esant asmuo gali kandidatuoti rinkimuose.
Politinė atsakomybė yra platesnis vertinimo klausimas. Partijos ir rinkėjai gali kelti papildomus skaidrumo bei reputacijos reikalavimus, net jeigu žmogui nėra teisiškai uždrausta kandidatuoti.
A. Tapinas ragina liberalus tokius reikalavimus taikyti griežčiau.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia būtinybę atsižvelgti į individualias aplinkybes ir galutinius teisėsaugos sprendimus.
Abiejų pozicijų skirtumas ypač išryškėja artėjant rinkimams, kai partijos turi nuspręsti, kuriuos kandidatus siūlys rinkėjams.
Artėjant rinkimams klausimų gali tik daugėti
2027 metų savivaldos rinkimai dar prieš prasidedant oficialiai kampanijai tampa politinių diskusijų objektu.
Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas ir A. Tapino reakcija parodė, kad ankstesnės savivaldybių tarybų narių išlaidų istorijos tebėra aktualios.
Partijos pirmininkė tvirtina, kad kandidatai turi būti vertinami individualiai ir pagal faktinę jų teisinę padėtį.
Visuomenininkas kelia klausimą, ar tokio požiūrio pakanka politiniam pasitikėjimui užtikrinti.
Galutinį sprendimą dėl kandidatų, kuriems įstatymai leidžia dalyvauti rinkimuose, priims rinkėjai. Tačiau jau dabar aišku, kad „čekiukų“ istorijos taps viena iš temų, apie kurias politikams teks kalbėti ir artėjant naujiems savivaldos rinkimams.
