Aidas Užkuraitis
Vokietija siunčia naują signalą tiek Ukrainai, tiek Rusijai. Pranešama, kad Berlynas rugsėjį ketina sustiprinti karinę paramą Kyjivui, o kartu planuojamas ir glaudesnis žvalgybos bendradarbiavimas.
Šis sprendimas pasirodė itin jautriu metu – Europoje daugėja nerimo dėl hibridinių incidentų, o Vokietija su Rusija sieja incidentą Leipcigo oro uoste.
Po Leipcigo incidento Berlyne kažkas pasikeitė
Būtent įvykiai Leipcige dabar minimi kaip vienas svarbių naujo Vokietijos sprendimo fonų.
Vokietijos valdžia pastaruoju metu vis garsiau kalba apie būtinybę ruoštis galimoms tolesnėms hibridinėms atakoms.
Tai reiškia, kad Berlynas į situaciją žvelgia ne tik kaip į Ukrainos karo klausimą.
Kalbama ir apie pačios Vokietijos bei visos Europos saugumą.
Kyjivą netrukus turėtų pasiekti nauja parama
„Technologijos.lt“, remdamasi „t-online“ šaltiniu Vokietijos vyriausybėje, skelbia, kad rugsėjį Ukrainai planuojama perduoti papildomos oro gynybai skirtos paramos.
Taip pat kalbama apie kelių tūkstančių bepiločių orlaivių perdavimą.
Konkreti dalies perduodamos technikos specifikacija viešai neatskleidžiama.
Todėl svarbiausia žinia šiuo metu yra ne konkretūs techniniai parametrai, o pats Vokietijos sprendimas paramą didinti.
Tačiau tikroji naujiena gali slypėti visai ne technikoje
Kartu Berlynas planuoja stiprinti žvalgybos bendradarbiavimą su Ukraina.
Tai gali būti ne mažiau reikšminga nei materialinė parama.
Šiuolaikiniame kare informacija apie grėsmes, situacijos stebėjimas ir ankstyvas perspėjimas yra itin svarbūs.
Tad Vokietijos ir Ukrainos bendradarbiavimo gilinimas rodo, kad Berlynas žvelgia į paramą Kyjivui kaip į ilgalaikį procesą.
Merzo vaidmuo šioje istorijoje – neatsitiktinis
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė laikosi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Technologijos.lt“ cituojamame pranešime teigiama, kad Merzas atliko svarbų vaidmenį Vokietijai priskiriant Rusijai atsakomybę dėl Leipcigo incidento ir sprendžiant dėl tolesnių atsakomųjų politinių veiksmų.
Maskva tokius Vakarų kaltinimus ne kartą yra atmetusi.
Viena Berlyno frazė skamba ypač rimtai
Vokietijos pusės komentare pabrėžiama, kad šalis turi būti pasirengusi tolesnėms hibridinėms Rusijos operacijoms.
Tai svarbus signalas.
Europoje jau kurį laiką nerimaujama dėl incidentų, kuriuos sudėtinga prilyginti tradicinei karinei atakai.
Tokios situacijos Aljansui kelia sudėtingą klausimą – kaip į jas reaguoti pakankamai ryžtingai, tačiau kartu neleisti situacijai nekontroliuojamai eskaluotis.
Vokietija jau seniai nebėra tik stebėtoja
Po 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos Vokietijos politika smarkiai pasikeitė.
Šalis, kuri anksčiau sulaukdavo kritikos dėl atsargios gynybos politikos ir energetinių ryšių su Rusija, tapo viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.
Berlynas Kyjivui teikia karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą.
Todėl naujausias sprendimas yra platesnio Vokietijos strateginio posūkio dalis.
Tačiau Europoje dabar kyla dar didesnis klausimas
Ukrainos karas tęsiasi, tačiau tuo pat metu Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria savo pačių saugumui.
Vokietija didina gynybos išlaidas, NATO stiprina rytinį ir šiaurinį flangą, o Europos šalys investuoja į kritinės infrastruktūros apsaugą.
Todėl nauja parama Ukrainai yra tik viena daug didesnio proceso dalis.
Europa ruošiasi situacijai, kurioje saugumo problemos gali tęstis ilgus metus – net jeigu pats karas Ukrainoje vieną dieną būtų sustabdytas.
Ir čia atsiranda svarbiausia žinutė Maskvai
Vokietijos sprendimas rodo, kad nauji incidentai Europoje gali turėti priešingą efektą, nei tikėtųsi jų organizatoriai.
Užuot sumažinusios paramą Ukrainai, Europos valstybės gali ją didinti.
Berlynas dabar kalba ne tik apie papildomą paramą Kyjivui, bet ir apie glaudesnį bendradarbiavimą saugumo srityje.
Tai reiškia, kad karas vis labiau keičia pačios Europos saugumo architektūrą.
„Jie traukia ginklus“ skamba garsiai – realybė kiek sudėtingesnė
Skambi antraštė gali sudaryti įspūdį, kad Vokietija staiga ruošiasi tiesioginiam konfliktui.
Tačiau turima informacija to nerodo.
Kalbama apie paramos Ukrainai didinimą ir Vokietijos pasirengimą hibridinėms grėsmėms, o ne apie Berlyno sprendimą tiesiogiai įsitraukti į karą su Rusija.
Ir būtent šis skirtumas yra svarbiausias.
Vokietijos žinutė šiuo metu atrodo gana aiški:
kuo didesnį spaudimą Europa jaus saugumo srityje, tuo daugiau dėmesio ji gali skirti tiek savo gynybai, tiek Ukrainos rėmimui.
