Aidas Užkuraitis
Vienas trumpas susitikimas Niujorke sukėlė gerokai didesnį politinį atgarsį, nei buvo galima tikėtis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
Pokalbis truko vos apie 20 minučių.
Tačiau tai buvo pirmasis toks Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Dar daugiau diskusijų kilo jau po jo.
S. Lavrovas viešai pareiškė iš Vokietijos ministro neišgirdęs praktiškai nieko naujo.
Pirmas toks susitikimas per daugiau nei ketverius metus
Vokietijos ir Rusijos diplomatiniai santykiai po 2022 metų smarkiai atšalo.
Berlynas tapo vienu svarbiausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o tarp Vokietijos ir Rusijos nuolat kilo naujų konfliktų.
Todėl žinia, kad J. Wadephulis ir S. Lavrovas susės prie vieno stalo, savaime tapo reikšminga.
Susitikimas įvyko Niujorke, kur abu politikai dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose.
Pokalbio centre buvo karas Ukrainoje, Rusijos ir Vokietijos santykiai bei padėtis Juodojoje jūroje.
Vokietijos ministras perdavė griežtą žinią
J. Wadephulis susitikimo metu paragino Rusiją atsisakyti, Vokietijos vertinimu, pavojingos eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu.
Jis taip pat pakartojo Berlyno poziciją dėl karo Ukrainoje ir ragino siekti visiško ugnies nutraukimo.
Dar vienas svarbus klausimas buvo grūdų eksportas per Juodąją jūrą.
Eksporto sutrikimai gali turėti pasekmių nuo importuojamų grūdų priklausančioms valstybėms, todėl Vokietija ragino ieškoti praktinio sprendimo.
Tačiau po susitikimo paaiškėjo, kad abiejų ministrų požiūriai išliko labai tolimi.
Lavrovo reakcija nustebino
Po susitikimo S. Lavrovas žurnalistams pareiškė, kad iš J. Wadephulio neišgirdo nieko, ko Vokietijos valdžia nebūtų anksčiau skelbusi viešai.
Rusijos ministras pokalbį apibūdino itin menkinamai.
Jo teigimu, Vokietijos ministras galėjo tiesiog paskambinti ir pasiūlyti perskaityti viešus Berlyno pareiškimus.
Taip S. Lavrovas leido suprasti, kad susitikimas, jo vertinimu, nepateikė nieko naujo.
Būtent ši reakcija Vokietijoje sulaukė daug dėmesio.
Maskva ir Berlynas pateikė skirtingas versijas
Diskusijų sukėlė net klausimas, kieno iniciatyva apskritai įvyko susitikimas.
Rusijos pusė tvirtino, kad jo paprašė Vokietija.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas vėliau į klausimą, ar teisingas Maskvos teiginys, kad susitikimą inicijavo vokiečiai, atsakė neigiamai.
Tai dar labiau padidino žiniasklaidos susidomėjimą.
Berlynas savo ruožtu aiškino, kad tiesioginiam pokalbiui buvo rimtų priežasčių.
Vokietijoje kilo diskusija: ar apskritai reikėjo susitikti?
Po J. Wadephulio ir S. Lavrovo susitikimo Vokietijoje išryškėjo dvi pozicijos.
Kritikai klausė, ar toks susitikimas nebuvo diplomatinė dovana Maskvai, ypač turint omenyje vėlesnius S. Lavrovo komentarus.
Tačiau buvo ir visiškai kitoks argumentas.
Jo šalininkai pabrėžė, kad net itin įtemptomis aplinkybėmis valstybėms būtina išlaikyti bent minimalius tiesioginio bendravimo kanalus.
Pats J. Wadephulis gynė savo sprendimą kalbėtis.
Wadephulis atsakė Lavrovui
Vokietijos ministras po susitikimo taip pat neliko skolingas.
Jis teigė, kad S. Lavrovo reakcija parodė ne Rusijos stiprybę, o priešingai – silpną Maskvos poziciją.
Tai jau buvo J. Wadephulio politinis vertinimas, o ne objektyviai nustatytas faktas.
Tačiau jis parodė, kiek mažai susitikimas sumažino įtampą tarp abiejų šalių.
Vietoje diplomatinio atšilimo po pokalbio prasidėjo dar vienas viešas apsikeitimas kaltinimais.
Į ginčą įsitraukė ir Kaja Kallas
Į S. Lavrovo elgesį sureagavo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Jos vertinimu, Rusijos ministro reakcija po susitikimo rodo, kad Maskva šiuo metu nėra rimtai suinteresuota užbaigti karą Ukrainoje.
Tai yra K. Kallas politinis vertinimas.
Tačiau jis parodo, kad trumpas dviejų ministrų pokalbis tapo jau ne vien Vokietijos ir Rusijos santykių klausimu.
Ukraina apie pokalbį buvo informuota
Po susitikimo J. Wadephulis taip pat kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Ukrainos ministras teigė buvęs informuotas apie pokalbio su S. Lavrovu rezultatus.
A. Sybiha padėkojo Vokietijos ministrui už tai, kad Rusijos pusei buvo perduota bendra pozicija dėl karo pabaigos ir paramos Ukrainai.
Tai svarbi detalė, nes Berlynas siekė parodyti, kad tiesioginis pokalbis su Maskva nereiškia Vokietijos politikos Ukrainos atžvilgiu pasikeitimo.
Vietoje proveržio – dar didesnė įtampa
Po daugiau nei ketverių metų įvykęs pirmasis tokio lygio Vokietijos ir Rusijos diplomatų susitikimas teoriškai galėjo tapti bent nedideliu dialogo atnaujinimu.
Tačiau vieša abiejų pusių reakcija parodė ką kita.
Vokietija pareikalavo mažinti eskalaciją ir siekti karo pabaigos.
Rusija atmetė kritiką, o S. Lavrovas viešai sumenkino pokalbio reikšmę.
Todėl šis susitikimas kol kas tapo ne santykių atšilimo ženklu, o dar vienu pavyzdžiu, kaip stipriai išsiskiria Maskvos ir Berlyno pozicijos.
