Rusija oficialiai įsitraukė į Lietuvos ir Baltarusijos ginčą Tarptautiniame Teisingumo Teisme. 2026 metų liepos 20 dieną Maskva pateikė deklaraciją dėl dalyvavimo procese kaip trečioji šalis, o kitą dieną teismas paskelbė apie šį žingsnį savo bylos dokumentuose.
Byla susijusi su 2021 metais prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos prasidėjusia migrantų krize. Lietuva teigia, kad Baltarusijos režimas organizavo ir skatino neteisėtą migrantų gabenimą per savo teritoriją į Europos Sąjungą, taip darydamas spaudimą Lietuvai ir naudodamas žmonių srautus kaip politinio poveikio priemonę.
Maskva tapo trečiuoju žaidėju
Rusijos sprendimas svarbus ne todėl, kad Maskva būtų pasiuntusi kariuomenę prie Lietuvos sienos. Šiuo atveju kalbama apie tarptautinį teisinį procesą Hagoje. Rusija siekia pateikti savo poziciją dėl tarptautinės sutarties aiškinimo, o ne automatiškai tapti viena iš pagrindinių bylos šalių.
Pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo statutą valstybė gali įsitraukti į bylą, kai joje nagrinėjamas daugiašalės konvencijos ar protokolo aiškinimas. Tokia procedūra leidžia valstybei pateikti teismui savo teisinį vertinimą. Tačiau trečiosios šalies statusas savaime nereiškia, kad Rusija tapo ieškove arba atsakove šioje byloje.
Šis skirtumas ypač svarbus. Viešojoje erdvėje Maskvos sprendimas gali būti suprastas kaip tiesioginis Lietuvos ir Rusijos susidūrimas teisme, tačiau formaliai procesas tebėra Lietuvos byla prieš Baltarusiją. Rusija siekia daryti įtaką teisiniam ginčo laukui ir tam, kaip teismas aiškins Jungtinių Tautų protokolą dėl migrantų neteisėto įvežimo.
Lietuva bylą iškėlė dar 2025 metais
Lietuva ieškinį Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikė 2025 metų gegužės 19 dieną. Vilnius teigia, kad Baltarusija pažeidė tarptautinius įsipareigojimus, nes esą palengvino migrantų gabenimą, nesustabdė organizuotų srautų ir nebendradarbiavo su Lietuvos institucijomis.
Ginčas nėra vien apie pavienius sienos kirtimo atvejus. Lietuvos pozicija grindžiama teiginiu, kad migrantų srautai buvo koordinuojami ir naudojami kaip platesnės hibridinės politikos dalis. Tūkstančiai žmonių iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir kitų regionų į Baltarusiją pateko legaliai arba su Baltarusijos institucijų pagalba, o vėliau buvo nukreipiami prie Europos Sąjungos sienos.
Lietuvos institucijos šį procesą yra siejusios su režimo spaudimu po 2020 metų politinės krizės Baltarusijoje. 2021 metais išaugęs neteisėtos migracijos srautas tapo vienu didžiausių iššūkių Lietuvos pasienio apsaugai. Lietuvos pasieniečiai nuo krizės pradžios užkirto kelią daugiau nei 23 tūkstančiams neteisėtų bandymų patekti į šalį, skelbė oficialūs Lietuvos duomenys, cituoti bylos apžvalgose.
Rusija kalba apie „teisinį karą“
Maskva savo įsitraukimą aiškina siekiu užtikrinti, kad tarptautinės sutartys nebūtų aiškinamos pernelyg plačiai. Rusijos užsienio reikalų ministerija kritikavo tai, ką vadina tarptautinių teisminių institucijų politizavimu, ir teigė norinti apginti, jos vertinimu, stabilų bei vienodą atitinkamų dokumentų aiškinimą.
Tokie pareiškimai rodo, kad byla Maskvai yra ne tik teisinis, bet ir politinis klausimas. Rusija atsidūrė procese, kuriame nagrinėjamas Baltarusijos vaidmuo migrantų krizėje, todėl teismo išvados galėtų turėti platesnių pasekmių regionui. Jeigu teismas pritartų Lietuvos argumentams, tai suteiktų Vilniui papildomą tarptautinės teisės pagrindą vertinant Baltarusijos veiksmus pasienyje.
Kita vertus, vien Rusijos deklaracija nereiškia, kad teismas jau pripažino Maskvos argumentus arba kad Lietuva pralaimėjo tam tikrą proceso etapą. Teismas dar turės vertinti, ar Rusijos pareiškimas atitinka nustatytas procedūras ir kokia apimtimi jis gali būti nagrinėjamas.
Prie proceso jau jungėsi ir Lenkija
Rusija nėra pirmoji valstybė, nusprendusi įsitraukti į šią bylą. 2026 metų birželio 30 dieną Tarptautinis Teisingumo Teismas paskelbė, kad deklaraciją dėl dalyvavimo procese kaip trečioji šalis pateikė Lenkija.
Lenkijos įsitraukimas rodo, kad migrantų krizė vertinama ne tik kaip dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos ginčas. Ji palietė visą rytinį Europos Sąjungos flangą, įskaitant Lenkiją ir Latviją. Regiono valstybėms svarbu, kaip tarptautinė teisė vertins situacijas, kai migracijos srautai gali būti naudojami spaudimui prieš kaimynines šalis.
Vis dėlto reikia aiškiai atskirti politinę reikšmę nuo tiesioginės karinės grėsmės. Rusijos sprendimas prisijungti prie proceso Hagoje nėra pranešimas apie karių judėjimą, naują pasienio incidentą ar Lietuvos teritorijos pažeidimą. Tai teisinis ir diplomatinis veiksmas, kuris gali sustiprinti Maskvos bei Minsko pozicijų koordinavimą tarptautinėje erdvėje, tačiau pats savaime nekeičia padėties Lietuvos pasienyje.
Bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas. Tarptautinis Teisingumo Teismas turės spręsti procesinius klausimus, vertinti šalių pateiktus dokumentus ir vėliau nagrinėti Lietuvos argumentus dėl Baltarusijos atsakomybės. Todėl šiandien svarbiausia žinia yra ne apie naują karinį smūgį ar sienos uždarymą, o apie tai, kad Baltarusijos migrantų krizės byla Hagoje tapo dar vienu tarptautiniu frontu, kuriame Lietuvai teks susidurti ne tik su Minsko, bet ir su Maskvos teisiniais argumentais.




